Prakiurusi betoninė užtvanka savaitgalį sunaikino Degučių tvenkinį. Žmonės žuvis gelbėjo rankomis, iki kelių braidydami dumble, tačiau dalis gyvūnijos išgaišo. Baiminamasi, kad toks pat likimas gali ištikti ir kitus septynis Šilutės rajone esančius tvenkinius.

Betone – 5–6 skylės

Ekologinė nelaimė Šilutės rajone pastebėta penktadienio vakarą. Spėjama, kad 6,6 ha tvenkinys išnyko dėl to, kad erozijos neatlaikė betoninė pralaida.

"Užtvanka pastatyta 1976 m. Akivaizdu, kad sovietmečiu betono kokybė buvo prasta, neaišku, kaip jis buvo sutankintas. Betone prasigraužė 5–6 skylės ir visas vanduo nutekėjo per pralaidą", – aiškino Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis.

Dar penktadienį savivaldybės darbuotojai, aplinkosaugininkai ir gaisrininkai apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau taisyti pralaidos net nemėginta, nes ji buvo 2–3 metrų gylyje po vandeniu.

Manoma, kad skylės betoninėje pralaidoje atsirado po žiemos šalčių ir pavasarinių atlydžių.

Žuvis sėmė rankomis

Šeštadienio rytą, kai tvenkinys visiškai nuseko, žmonės brido į purvą ir dumblą, mėgindami išgelbėti bent dalį žuvų.

Įmonės "Šilutės polderiai" darbuotojai, aplinkiniai gyventojai, aplinkosaugininkai rankomis rinko žuvis ir perkėlė į žemiau tvenkinio esantį Miglono upelį, kuris už kelių kilometrų įteka į Šyšos upę.

Nors upelis seklus, tačiau tikimasi, kad žuvys pasieks Šyšos upę.

"Išgelbėta keliasdešimt tūkstančių įvairaus amžiaus ir rūšių žuvų, kurių bendras svoris siekė apie 1,2 tūkst. kilogramų", – aiškino Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos specialistas Mindaugas Mičiulis.

Sekmadienį, jau gerokai nusekus 2–3 metrų gylio tvenkinio vandeniui, žuvų leista išgriebti ir vietiniams gyventojams.

Kas kibirais, kas krepšiais ar net iš surištų marškinių pasigamintais semtuvais griebė ir nešėsi žuvis.

Tačiau karštis ir deguonies trūkumas pribaigė tai, kas liko po mėginimo išgelbėti žuvis.

Pirmadienį Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbininkai rinko gaišenas ir svarstė, kiek atsieis jų utilizavimas.

Bijo, kad nelaimė kartosis

Valstybinis tvenkinys buvo prižiūrimas savivaldybės.

"Rajone yra septyni tvenkiniai. Bijau, kad toks likimas gali ištikti ir juos. Visos užtvankos statytos prieš 40 metų. Pinigų jų priežiūrai mes iš valstybės negauname. Šiame tvenkinyje buvo atliktas tik kosmetinis remontas", – aiškino P.Budvytis.

Pasak pašnekovo, šalyje esančių pralaidų, melioracinės sistemos ir pylimų priežiūrai reikėtų apie 128 mln. litų.

"Iš biudžeto skiriama 27 mln. litų. Polderių sistemos priežiūrai lėšų užtenka, tačiau melioracinės sistemos priežiūrai pinigų trūksta.

Šilutės rajone drenuoti būtina 85 tūkst. hektarų, o šiems darbams skiriama 320 tūkst. litų.

"Kuo tolyn, tuo situacija gali būti pavojingesnė. Ilgainiui iš tvenkinių liks pelkės", – sakė P.Budvytis.

Už žalą gamtai atsakys valstybė?

Aplinkosaugininkai kol kas neskaičiavo, kokia gali būti padaryta žala gamtai.

Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos specialistas M.Mičiulis tikino, kad kol kas nėra aišku, kam teks pateikti sąskaitą dėl padarytos žalos.

"Vaizdas tikrai žiaurus. Didžiausias nuostolis yra pačiai kaimo bendruomenei. Didžiąsias žuvis bent galima pagauti, mailius ir mažesnės žuvys liko dumble. Kažkiek jų pavyks surinkti. Žalą suskaičiuosime, bet kas už tai atsakys? Juk tvenkinys priklauso valstybei", – kalbėjo aplinkosaugininkas.