Eksministras ėmė politikuoti

Vyriausybės valandoje buvęs kultūros ministras Simonas Kairys išreiškė abejonių dėl Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios atstatymo.

Jis tikino, kad šis projektas Vyriausybės programos priemonių plano kultūros dalyje atsirado be jokios programos, be atrankos kriterijų, be aiškaus mechanizmo.

Pasak S. Kairio, Kultūros ministerijos darbuotojai teigė, kad projektą įtraukė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o ši, buvusio ministro įtarimu, nieko nežino apie šią situaciją.

Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas paprieštaravo S. Kairiui ir taip tarsi šliūkštelėjo žibalo į liepsną.

S. Kairys ėmė įrodinėti, kad šventovės atstatymo klausimas esąs politinis, nes Šv. Jono atminimo bažnyčios atstatymo labdaros ir paramos fondui vadovauja miesto tarybos narė socialdemokratė.

S. Kairys turėjo omenyje Liliją Petraitienę.

„Tai projektai dabar bus atrenkami ir finansuojami pagal partinę liniją? Tai taps svarbiausiu kriterijumi? Senas ir geras „bebrinis“ veikimas. Nes panašių objektų ir dar didesnio reikšmingumo yra daug visoje Lietuvoje“, – kiekvienam prieinamoje savo vardu ir pavarde pavadintoje socialinių tinklų paskyroje pareiškė S. Kairys.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Statuso istorija – neaiški

Komentaruose klaipėdietis, visuomenininkas Benas Volodzka paklausė apie valstybės reikšmės statuso suteikimą Šv. Jono bažnyčios atkūrimo projektui.

Buvęs ministras neaiškiai atsakė, kad „kažkas buvo su teisiniais reikalais, gal dėl to, kad šis objektas – bažnyčia, bet tai esančios tik detalės, o esmė – visai kita“. Kokia, politikas nedetalizavo.

Šv. Jono bažnyčios atstatymo klausimas klaipėdiečiams aktualus jau daug metų. Fondas jau buvo sukaupęs nemenką sumą pinigų, bet ji pražuvo nusprendus atstatyti ne sumažintą bažnyčios versiją, o tokią, kokia ji yra buvusi iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Paaukoti pinigai buvo panaudoti projektui, kurio atsisakyta.

Visos šios peripetijos įsisenėjusios, kol bažnyčios atstatymui nesuteikiamas valstybės reikšmės statusas, pajudėti iš mirties taško vis dar sunku.

Netekęs kantrybės Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje parašė: „Eilinį kartą sublizgėjo liberalusis eksministrėlis. Panašu, kad net nesuprato, kokioje ministerijoje dirbo ir ką turėjo daryti. Kas domisi Šv. Jono bažnyčios atstatymu, pamena demaršą, naikinant Seimo sprendimą dėl Šv. Jono bažnyčios pripažinimo valstybei ir giriantis, kad tokį sprendimą priims buvusi vyriausybė. O šiandieninei Vyriausybei ir Premjerui – pagarba. Šios bažnyčios atstatymas būtų pirma rimta duotybė Lietuvos ir Klaipėdos krašto susijungimo metinėms.“

Palygino su Kauno meru

S. Kairys sureagavo nė kiek ne mažiau emocingai.

Eilinį kartą sublizgėjo liberalusis eksministrėlis. Panašu, kad net nesuprato, kokioje ministerijoje dirbo ir ką turėjo daryti.

„Klaipėdos meras, dievaži, elgiasi tikrai keistai. Kai susitinki su juo gyvai, atrodo visai įmanoma susikalbėti, jaučiasi, kad jam rūpi klausimai, gal labiau jis nori kontroliuoti nei daryti, bet, tarkime, čia jo tokia savybė. Tačiau „Facebook“ klaviatūra, matyt, išlaisvina kitą šio politiko pusę. Nenaudosiu jo žodyno mano atžvilgiu, nevadinsiu jo meriuku“, – kategoriškai rėžė buvęs ministras.

Jis teigė, kad jo darbo Kultūros ministru metu buvo „paleistos“ dvi ES finansavimo programos. Esą dėl to, kad tarp atrinktų projektų nebuvo nė vieno klaipėdietiško, atsakomybė tenka savivaldybei.

Pasak S. Kairio, meras puikiai žino, kad Klaipėdos centrinio pašto klausimu savivaldybė uždelsė metus. Dabartinė Vyriausybė galinti šį projektą tiesiog padėti į stalčių, o Laikrodžių muziejaus atnaujinimo darbai visiškai priklauso nuo dabartinio kultūros ministro.

„Man labai liūdna dėl Klaipėdos. Kažkada Klaipėda buvo švyturys, teko ne kartą važiuoti į liberalų valdomą miestą pasisemti idėjų, inovacijų, miestas tiesiog alsavo gyvybe. Dabartinis meras, nepaneigsi, irgi rūpinasi miestu. Tik savotiškai – ne per kūrybą, o per perdėtą kontrolę. Bando kopijuoti Kauno merą V. Matijošaitį, bet kopija tėra tik kopija. Nieko reikšmingesnio iš Klaipėdos negirdėjau pastaruoju metu. Jau koks Panevėžys alsuoja į nugarą visomis prasmėmis. Ir vienintelis ryškiausias pastarųjų metų objektas Klaipėdoje – Klaipėdos muzikinis teatras, į kurį traukia žmonės iš visos Lietuvos, o atnaujinimo projektas pretenduoja į tarptautinius apdovanojimus. Linkiu bent kažką panašaus padaryti ir merui dėl savo miesto ir nuostabių klaipėdiečių“, – rėžė S. Kairys.