Netrukus bažnyčios atstatymo projektas atsiras Vyriausybėje. Norima, kad jis gautų valstybei svarbaus objekto statusą.

Tam Klaipėdos savivaldybės tarybos nutarimu buvo parengta atkūrimo galimybių studija, miestui atsiėjusi beveik 5,6 tūkst. eurų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento vadovo Ričardo Zulco, apsvarsčius kelis pasiūlytus variantus nuspręsta, kad Šv. Jono bažnyčia ir jos bokštas būtų atstatyti originalaus dydžio, kokio buvo prieš Antrąjį pasaulinį karą.

Bokšto aukštis siektų 75 metrus.

"Svarstoma, kad bažnyčia būtų išnaudota ne tik sakralinėms reikmėms, bet ir miesto bei jo bendruomenės poreikiams. Tai yra koncertams, parodoms organizuoti, kitoms kultūrinėms veikloms. Čia taip pat galėtų būti įkurdintas turizmo informacijos centras. Bokšte numatoma galimybė įrengti apžvalgos aikštelę", – pasakojo R.Zulcas.

Esą parengtas dokumentų paketas gauti nacionalinės reikšmės statusą atitinka visus penkis valstybinės tvarkos kriterijus.

Sulaukus teigiamo atsakymo, būtų svarstomi įvairūs projekto finansavimo būdai. Skaičiuojama, kad jo įgyvendinimas atsieitų beveik 6,4 mln. eurų.

Atsižvelgiant, kad šiemet liuteronybė Lietuvoje švenčia 500 metų jubiliejų, architektūrinio objekto atstatymas reikšmingas visai šaliai.

Klaipėdos mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės teigimu, žemės sklypas, kuriame vyktų statybos, priklauso parapijos bendruomenei.

"Klaipėdos miesto savivaldybė tikrai nestatys bažnyčios. Su bendruomene buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią atliekame tuos darbus, kurie yra susiję su dokumentų parengimu ir tvarkymu", – akcentavo vicemerė.

Net ir tuo atveju, jei Šv. Jono bažnyčios atstatymui nebus suteiktas nacionalinės svarbos statusas, šventovė vis tiek iškils. Tiesa, kur kas mažesnė.

"Jeigu ir nesuteiks, vis tiek statys. Tik tai šiek tiek apsunkins padėtį", – šyptelėjo vicemerė.