Dėl braidžiojimo Klaipėdos fontanuose – klausimai

Rodos, nieko nepažeidžia

„Ilgai užtrukome beieškodami, bet neradome draudimo braidžioti po juos. Jeigu kažkas atsitiktų, pavyzdžiui, būtų girti, tai būtų viešosios tvarkos pažeidimas. Arba jei sugadintų turtą, užkimštų fontaną. Bet tiesiogiai apie braidžiojimą fontanuose taisyklėse nėra rašoma“, – tikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.

Į fontaną leisti savo augintinius taisyklės taip pat nedraudžia.

„Apie šunis išvis nieko nėra. Mano galva, kaip ir paplūdimyje, taip ir lauko baseinuose šunų neturėtų būti. Greičiausiai siūlysime į miesto tvarkymo taisykles įtraukti tokį punktą“, – svarstė M.Poimanskis.

Higienos normų fontanuose besitaškantys naminiai gyvūnai, rodos, taip pat nepažeidžia. Tačiau paplūdimiuose jų lankymasis vis dėlto ribojamas.

„Apie fontanus higienos normose tikrai nekalbama. Paplūdimių teritorija turi būti suskirstyta į atskiras funkcines zonas – poilsio, maudymosi, fizinio aktyvumo ir tą, kuri skirta lankytis su gyvūnais. Sakyčiau, kad jie gali būti teritorijoje, bet ne maudytis“, – teigė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė.

Gyvybingi išsilaiko ilgai

Ji pastebi, kad ribojimai keturkojams šiandien gerokai švelnesni.

„Anksčiau visur buvo draudžiama, bet paskui žmonės pradėjo žiūrėti lanksčiau. Išskyrė paplūdimių zonas, kad tam tikrose vietose būtų galimybė lankytis“, – teigė G.Norkienė.

Tuose pačiuose vandens telkiniuose besimaudantys gyvūnai gali juos užteršti.

„Ant šuns kailio gali būti įvairių bakterijų, kirminų kiaušinėlių, maudantis visi nešvarumai ir mikroorganizmai patenka į vandenį. Vandenyje ligų sukėlėjai gyvybingi gali išsilaikyti ilgai. Pavyzdžiui, kirminų kiaušinėliai vandenyje išlieka iki 2 metų“, – sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

Maudytis nepataria

Vaikams nardyti fontanuose gydytojai nerekomenduoja – per burną užkrečiamųjų ligų sukėlėjai gali patekti į žarnyną.

Tačiau jūrose, upėse ar ežeruose rizika mažesnė.

„Nedideliam ligų sukėlėjų kiekiui patekus į nemažą vandens telkinį, jie prasiskiedžia. Tikimybė, kad žmogus gaus didelę užkrato dozę, sumažėja. Jei į organizmą patenka nedidelis sukėlėjų kiekis, žmogus gali ir nesusirgti“, – teigė A.Bartulienė.

Pasak jos, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės – jautresni, tad jie lengviau užsikrečia.

„Kuo vandens telkinys mažesnis, o dar jeigu nuolat teršiamas, tuo jis pavojingesnis. Upės dėl nuolat tekančio, besikeičiančio vandens mažiau pavojingos, jūros vanduo, esant bangavimui, taip pat kelia mažiau rizikos. Gamtoje vanduo natūraliai sugeba apsivalyti, tačiau jeigu jis labai užterštas, nepadeda ir tai“, – paaiškino gydytoja.