Klaipėdietė dvylika metų siekia įteisinti dujinio šildymo katilą, tačiau gyventojų bendrija stoja piestu prieš tokį buto šildymą, nors kiti kaimynai alternatyviu šildymu jau džiaugiasi.

Vieniems galima, kitiems – ne

Irena Gudelionienė, gyvenanti Baltijos prospekte, dar 1998 metais su vyru ėmė rūpintis dujinio katilo įrengimu savo bute, nes baigiamame statyti name dar nebuvo centrinio šildymo. Iš viso devynių aukštų daugiabutyje panašių planų turėjo ir kitų šešių būstų gyventojai.

"Vieni kaimynai sėkmingai pasistatė dujinį katilą ir jiems pavyko įteisinti visus dokumentus. Tačiau tuos pačius žingsnius pradėjus eiti mums, prieš mūsų planus piestu stojo tuometinis bendrijos pirmininkas", – kalbėjo R.Gudelionienė.

Moteris įsitikinusi, kad kaimynui pasisekė įsivesti alternatyvų šildymą tik dėl to, kad jis dirbo toje pačioje statybinėje firmoje, kuri neva ir statė šį daugiabutį.

"Kai pati apėjau gyventojus ir surinkau parašus, dauguma sutiko. Tačiau įvykus gyventojų susirinkimui, bendrijos pirmininkas su įgaliotiniais mūsų ketinimus žmonėms pristatė neigiamai, šie ir nepuolė balsuoti "už" – guodėsi moteris.

Bendrija nepritarė

Klaipėdietė prieš keletą metų dėl dujinio katilo įrengimo iš savivaldybės buvo gavusi technines sąlygas.

Tada ji kreipėsi į bendrovės "Lietuvos dujos" Klaipėdos filialą, tačiau dujininkai pareiškė, jog surinkti gyventojų parašai nėra oficialus dokumentas. Privalu pateikti bendrijos valdybos pritarimą.

"Lietuvos dujų" Klaipėdos filialo technikos direktorius Evaldas Perkauskas prisiminė tuomet vykusią istoriją.

"Gyvendamas daugiabutyje, esi jos narys, vadinasi, privalai susitarti. Kol nėra gyventojų pritarimo, mes negalime nieko daryti. Nors tai juk mūsų biznis, mes abiem rankomis už tai, kad žmonės rinktųsi šį šildymo būdą", – aiškino E.Perkauskas.

Reikia vertikalaus dūmtraukio

Tačiau specialistas atkreipė dėmesį, kad prieš keletą metų pasikeitė tvarka, pagal kurią buvo galima įrengti dujinius turbo katilus.

"Šiuo metu jau nebegalima dujų degimo produktų šalinti per horizontalų kaminą. Nors tai galbūt tik minimali tarša, juk dujinėse viryklėse degančių dujų niekas nesibaimina, nėra jokių dūmtraukių", – pastebėjo E.Perkauskas.

Taigi dabar I.Gudelionienė, norėdama įsiteisinti dujinį katilą, turėtų išvesti naują – vertikalų – kaminą.

Liko pusiaukelėje

Dvylika metų dėl dujinio katilo įteisinimo kovojanti I.Gudelionienė tikino, kad tiek metų jos teisės buvo pažeidžiamos.

"Buvau mulkinama ir stumdoma nuo vienų durų prie kitų. Aš reikalauju, kad man būtų įteisinta pagal senas sąlygas. Ne tik mano vienos teisės buvo pažeistos, bet ir kitų butų savininkų", – piktinosi moteris.

Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tikino, kad gana dažnai besikeičiantys įstatymai ne vieną miestietį paliko įvairių dokumentų ruošimo pusiaukelėje.

"Šiuo metu net siūloma uždrausti pavieniams gyventojams atsijungti nuo centrinio šildymo, nors tokia galimybė iki šiol galiojo", – sakė specialistas ir patikino, kad tuo besidominčių interesantų savivaldybė paskutinį kartą sulaukė kone prieš metus.

"Lietuvos dujos" esą nuolat sulaukia šia šildymo sistema besidominčių gyventojų, tačiau E.Perkauskas pastebėjo, jog savivaldybė yra nustačiusi zonas, kuriose dujinis šildymas nėra leidžiamas.

"Kas bus, jei miesto centre degs šimtai kaminų. Dujinį šildymą renkasi tik miesto pakraštyje esantys senos statybos daugiabučiai", – tikino E.Perkauskas.