Ieškojo pagalbos
„Ilgai visų akis džiuginusi gulbė išperėjo kiaušinius, bet laimė truko apie pusę paros. Vieno jauniklio ji jau neteko, nunešė srovė. Kitus du beprotiškai geros širdies vyrai rado ir atidavė mamai. Vieną mažylį jie gelbėjo du kartus“, – į bendruomenę viešai kreipėsi viena gyventoja.
Moteris reziumavo, kad gulbiukai gali tapti plėšrūnų aukomis.
Išvydusi, kaip gulbiukus nuneša srovė, moteris mėgino ieškoti pagalbos.
„Skambinta į Laukinių gyvūnų globos centrą, specialistas pažadėjo perduoti žinią Klaipėdos kolegoms. Po trijų valandų tylos nuvažiuota asmeniškai į gaisrinę ir prašyta pagalbos, nuostabūs vyrai būtų padėję, bet be leidimų jie to negali, davė patarimų, kuriuos toliau vykdžiau. Skambinta Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir prašyta aplinkosaugos pagalbos. Sulaukiau keisto klausimo, kodėl gulbiukai taip elgiasi. Rimtai?“ – stebėjosi moteris.
Graibštu stūmė į lizdą
Moteris dar ilgai vargo skambindama tarnyboms, tačiau pagalbos nesulaukė.
Du vietiniai vyrai, susiradę graibštą, mėgino pagelbėti gulbiukams.
Kretingiškės užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip vienas vyrų graibštu švelniai stumia gulbiuką lizdo link.
Tą akimirką vienas mažylių nuslydo kriokliu žemyn. Į gulbiuko paieškas įsijungė kitas vyriškis. Abu jie ilgokai ieškojo paukščiuko aukštoje žolėje.
Vietiniai ėmė kelti klausimą, kodėl gulbiukų likimas neparūpo valstybės tarnyboms?
„Kiek jų gyvų liks?“
Kretingos savivaldybės aplinkosaugos specialistė Odeta Viršilienė patikino, kad į visokiausias tarnybas pagalbos iš tiesų buvo kreiptasi.
„Laukinio gyvūno gamtoje nevalia bet kam liesti. Visur, kur tik skambinau, išgirdau atsakymą, kad tokie teisės aktai. Taip, jie tokie. Bet gal laikas juos keisti?“ – pastebėjo O. Viršilienė.
Moteris vis tik išgavo Laukinių gyvūnų globos centro pažadą, kad specialistai atvyks į Kretingą.
Ornitologas Julius Morkūnas siūlė reguliuoti vandens lygį Akmenoje.
„Jūs ką? Negalima. Savivaldybė vandens lygio pati upėse nereguliuoja. Reikia aplinkosaugininkų leidimo. Reguliuota buvo tik dėl potvynio grėsmės“, – stebėjosi O. Viršilienė.
J. Morkūnas tikino, kad jam žinomas tik vienas atvejis, kai gulbės susuko lizdą ant krioklio keteros.
„Reikėjo tada neleisti iš viso sukti ten lizdo. Reikėjo pavasarį išvalyti šiukšles. O jei susisuko, reikia kažką daryti. Aš siūliau pritvirtinti lizdą. Bet apie tai, kad vanduo gulbiukus nuneš, aš nepagalvojau“, – kalbėjo ornitologas.
Po kurio laiko, ūgtelėjus gulbiukams, paukščiai lizdu jau pradeda nebesinaudoti.
„Klausimas, kiek jų gyvų liks iki to momento“, – svarstė J. Morkūnas.
Visur, kur tik skambinau, išgirdau atsakymą, kad tokie teisės aktai. Taip, jie tokie. Bet gal laikas juos keisti?
Gaisrininkai iškėlė lizdą
Pirmadienį Kretingoje vis tik pasirodė aplinkosaugininkai ir ugniagesiai.
Gaisrininkai sugebėjo perkelti gulbės lizdą į kitą vietą. Tačiau gulbiukai ir po to dar du kartus sugebėjo nučiuožti nuo krioklio.
Dvi moterys nėrė į vandenį ir sugavo jauniklius. Tačiau gulbė į naujai perkeltą lizdą nelipo. Pasitraukė su dviem gulbiukais gilyn, už upės vingio.
Naujausi komentarai