Klaida prekybos centro kasininkei lėmė atleidimą iš darbo. Nors moteriai buvo leista iš darbovietės išeiti savo noru, ji tebejaučia nuoskaudą dėl patirtos neteisybės, nes vienas suklydimas nusvėrė pusantrų metų nepriekaištingo darbo.

Negali pamiršti skriaudos

39 metų klaipėdietė Aurelija Kovalenko dabar dirba kitame prekybos tinkle ir bando pamiršti blogus išgyvenimus, tačiau patirta skriauda jai vis dar neduoda ramybės.

Dažną dieną sutikusi buvusius savo klientus jaučiasi taip, lyg ant kaktos būtų užrašyta: "Vagis", o apmaudas dėl iki galo neištirto jos nusižengimo neleidžia ramiai gyventi.

Moteris pasakojo iki šių metų balandžio pradžios neturėjusi jokių nuobaudų ir buvo vertinama "Rimi" parduotuvės, įsikūrusios Šilutės plente, vadovų.
Todėl neskaičiuodavusi darbo valandų, o susirgusi stengdavosi neimti nedarbingumo lapelio, nes žinojo, kad kitoms pardavėjoms teks daugiau darbo.

Moteris jaučia apmaudą, kad parduotuvės vadovai neatleido jai netyčinės klaidos ir, nesigilindami į priežastis bei aplinkybes, paskubėjo paprašyti ją išeiti iš darbo savo noru.

Būtų pripažinusi bet ką

Balandžio 8 dieną A.Kovalenko grįžo į darbą po ilgokos savo pačios ir vaiko ligos. Pirmoji darbo diena moteriai baigėsi netikėtai – pardavėja buvo pakviesta į apsaugos kambarį.

Čia buvo apsaugininkai ir parduotuvės direktorė. Pardavėjai jie parodė vaizdo kameromis užfiksuotus du vyrus ir paklausė, ar A.Kovalenko juos pažįsta.

"Aš jų nepažinau, todėl pradėjau klausinėti, kas vyksta, kodėl turiu juos atpažinti. Tada man buvo pareikšta, kad turiu juos atpažinti, nes vasario 23 d. jiems leidau išsinešti nesumokėjus sūrių už 70 litų. Man tai buvo visiškas netikėtumas. Buvau sukrėsta, kad esu kaltinama įvykiu, kurio visiškai neprisiminiau, bet jo vaizdo įrašo man tąkart neparodė. Apsipyliau ašaromis. Pajutau tokį spaudimą, kad tuo momentu, turbūt būčiau prisipažinusi ir dėl žmogžudystės. Paaiškinime parašiau tai, ką man diktavo, ir taip pripažinau savo kaltę", – pasakojo A.Kovalenko.

Pasiaiškinime ji rašė, kad vasario 23 dieną apie 19 val. nuskenavo vieną sūrį "Liliputas", o dar keturis perkėlė per kasą jų neskenuodama. Taip pardavėja padarė parduotuvei 71,98 lito nuostolį, kurį pažadėjo atlyginti.

Iškart po to, kai suraitė parašą ant pasiaiškinimo, jai buvo liepta parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tai ji ir padarė.

Pirkėjas nutylėjo klaidą

Moteris pasakojo nepamenanti, kaip parvairavo namo automobilį. Vos įžengusią į namus ją pasitiko sūnus, kuris iškart suprato, kad atsitiko kažkas labai blogo.

A.Kovalenko trumpai pasakė, kad darbe buvo apkaltinta vagyste ir išvaryta iš darbo.

Sūnus tą patį vakarą nuvažiavo į mamos darbovietę ir paprašė jam parodyti įvykio vaizdo įrašą, tačiau atsakymas buvo trumpas – "užlūžo" kompiuteriai, todėl nesą galimybės pamatyti, kas įrašyta.

Visą naktį nesumerkusi akių moteris kitą dieną paskambino į Darbo inspekciją ir sužinojo, kad turi galimybę dėl įvykio kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir prašyti ištirti įvykį.

Komisijos posėdyje A.Kovalenko pirmą kartą pamatė įrašą, kuriame matyti, kaip vieną sūrį ji nuskenavo, o kitus keturis perkėlė per kasą. Nors moteris neprisiminė šio įvykio, bandė spėti, kad pirmojo sūrio kainą ji bandė padauginti iš sūrių skaičiaus, tačiau klavišas galėjo likti neįspaustas iki galo.

"Vaizdo kamera įrengta taip, kad filmuoja iš nugaros, todėl nematyti, kaip juda mano pirštai. Darbo ginčų komisijoje parduotuvės vedėja pareiškė, kad įvykį vertina ne kaip vagystę, o aplaidumą darbe", – pasakojo A.Kovalenko.

Pati A.Kovalenko piktinosi ir pirkėjo elgesiu. Nedaug prekių pirkęs vyras turėjo pastebėti, kad sumokėjo kur kas mažiau, tačiau apie klaidą pardavėjai neprasitarė.

Suklydo dėl nuovargio?

Vėliau pardavėja ilgai galvojo, kodėl taip suklydo, kuo išskirtinė ta vasario 23-ioji, ir prisiminė, kad dirbo ketvirtą dieną iš eilės, tai buvo dvylikta jos darbo valanda tądien.
Išvakarėse namie buvo kilęs barnis, visą kitą dieną neišėjęs moteriai iš galvos.

"Buvau pervargusi, išsekusi, dirbau visiškai automatiškai. Kartais taip būna dėl didžiulio nuovargio – rankos juda, bet galvoje visiškai kitos mintys. Aš ne prieš sumokėti, nes žala buvo padaryta dėl mano kaltės. Bet mano sąžinė rami, aš nevogiau. Nėra žmonių, kurie daug dirbdami neklysta. Formaliai aš pati parašiau prašymą išeiti iš darbo, bet iš tiesų mane tai padaryti vertė. Niekam nerūpėjo, kad iki tol neturėjau net pastabos, buvau vertinama kaip gera darbuotoja. Mane labiausiai žeidžia, kad už klaidą netekau darbo", – teigė moteris.

Vėliau ji prisiminė esą pusantrų metų dirbusi be atostogų ir visai prieš pat dieną, kai apsiriko skenuodama sūrius, prašiusi parduotuvės vadovės suteikti atostogų, tačiau išgirdusi, kad nebūsią kam dirbti.

Tada A.Kovalenko pyktelėjusi leptelėjo, kad neturėsianti kitos išeities, kaip pasiimti nedarbingumo lapelį. Moteris tada net neįtarė, kad jos vaiką užklups liga, ir jai teks drauge su atžala gultis į ligoninę.

Pati nerado argumentų

Parduotuvės vedėja Jolanta Vainauskienė teigė, kad jokių asmeninių nesutarimų su A.Kovalenko neturėjo, o primygtinio prašymo išleisti atostogų nesulaukusi.

"Ji minėjo, kad vasarą norėtų atostogauti kartu su vyru, bet kalbos apie tą laiką tikrai nebuvo, – tikino direktorė. – Panašių dalykų, kaip su šia darbuotoja, anksčiau mums nepasitaikė."

"Rimi" tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė patikino, kad visas atostogas, taip pat ir vasaros metu, planuoja labai lanksčiai. Atostogaujantiems darbuotojams pavaduoti į pagalbą dažnai pasitelkiami laikini darbuotojai.

G.Bielskytė pasakojo, kad bet kurią situaciją su darbuotojais parduotuvių vadovai išsiaiškina, peržiūri vaizdo medžiagą, pasikalba.

Šiuo konkrečiu atveju darbuotoja esą neturėjo argumentuoto paaiškinimo, kodėl taip nutiko.

Prarado vadovų pasitikėjimą

Prekybos tinklo atstovė tikino, kad A.Kovalenko iš tiesų išėjo iš darbo savo noru.

"Priežastis – aplaidus darbas kasoje, ir dėl to prarastas vadovų pasitikėjimas. Kai darbuotojas praranda savo vadovų pasitikėjimą, būtų sudėtinga jam patikėti darbą su klientais, – mes skiriame labai didelį dėmesį pirkėjų aptarnavimui, tad ir savo darbuotojams keliame aukštus reikalavimus. Pagal įmonės vidaus tvarką, apie kurią visi darbuotojai yra informuoti, kai padaroma žala prekybos centrui, ir turime įrodymų, pvz., vaizdo medžiagą, kad tai atsitiko dėl piktybinio kasos darbuotojo elgesio, mes kviečiame policiją. Šiuo atveju, peržvelgus vaizdo medžiagą ir sulyginus su kontroline kasos juosta, buvo aišku, kad nuostolis susidarė dėl aplaidaus darbuotojos darbo. Tačiau kadangi darbuotoja anksčiau neturėjo jokių nuobaudų, nekvietėme policijos, bet geranoriškai pasiūlėme surasti kitokią išeitį iš situacijos. Todėl darbuotoja atlygino žalą ir savo noru išėjo iš darbo", – teigė G.Bielskytė.

Atstovė pasakojo, kad įvyko ir Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos posėdis, kuriame buvusios darbuotojos ieškinys buvo atmestas.

Sprendime aptariamas tik skolos parduotuvei klausimas. Taigi atmesdama A.Kovalenko prašymą komisija teigė, kad moteris privalo sumokėti pinigus už nenuskenuotus sūrius.

Tačiau apie jos poelgio pobūdį bei priežastis dokumente neparašyta.

Neatliko įvykio tyrimo

Vyriausioji darbo inspektorė Jūratė Kašėtaitė, vadovavusi Darbo ginčų komisijai, teigė, kad moteris pati parašė prašymą ją atleisti iš darbo.

Jeigu ji to nebūtų padariusi, darbdavys turėtų vadovautis drausminių nuobaudų skyrimo tvarka ir bausti ją, kaip tai numato įstatymas.

Nuobauda (pastaba, papeikimas ar atleidimas iš darbo) priklausytų nuo nusižengimo pobūdžio. Pirmą kartą paprastai netaikoma griežčiausia nuobauda, bet tai yra pasitikėjimo klausimas.

"Mano akimis, šioje situacijoje yra ir prekybos centro administracijos kaltės. Jeigu ji elgtųsi pagal įstatymą, tai yra tinkamai ištirtų darbo drausmės pažeidimą, daug kas paaiškėtų. Juk pirkėją galima buvo identifikuoti ir jį apklausti. Įvykis galėjo būti tiriamas kaip vagystė. Galbūt būtų paaiškėję, kad darbuotoja ir pirkėjai yra susiję. Tai būtų signalas ir kitoms pardavėjoms. Nežinau, kodėl taip nebuvo pasielgta, galbūt tai lėmė nenoras viešintis ar vengta gaišaties. Šiuo atveju moteris parašė prisipažinimą ir pasiprašė atleidžiama, taip paprastai išsprendė problemą. Prekybos centro atstovė pareiškė, kad nesąžiningų darbuotojų nereikia, bet šio fakto neįrodė ir nesistengė to padaryti", – aiškino Darbo inspekcijos specialistė.

95 proc. visų pareiškimų, kuriuos gauna Darbo inspekcija, yra dėl išmokų, susijusių su darbu.

Didžioji dauguma besiskundžiančiųjų būna statybų bei transporto įmonių darbuotojai. Prekybos centrų darbuotojai kreipiasi itin retai.

Pasak specialistės, kiekvieną kartą, net ir spaudžiamas vadovo, darbuotojas turi teisę paprašyti laiko pagalvoti, nusiraminti, pasiaiškinti dėl savo poelgio ir nerašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru. Juk kirvio virš galvos niekas nelaiko.

Per tris dienas darbuotojas gali atšaukti ir savo prašymą. Jeigu pastarojo prašymo vadovas nenori priimti, yra galimybė išsiųsti jį registruotu laišku.

Vengia darbuotojų kaitos

A.Kovalenko stebėjosi, kad prekybos tinklo vadovai taip lengvai švaistosi žmonėmis ir visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kurios ją vertė suklysti.

"Rimi" atstovė paaiškino, kad tinklas nuolat ieško darbuotojų ir labai vertina tuos, kurie nori ir gali dirbti.

"Mes siekiame, kad darbuotojų kaita parduotuvėse būtų kuo mažesnė, tačiau ieškodami naujų darbuotojų, kaip ir dauguma įmonių Lietuvoje šiuo metu, susiduriame su jų trūkumu. Tad vertiname pas mus dirbančius žmones ir stengiamės jiems visokeriopai padėti tobulėti, ypač jeigu jie yra suinteresuoti ir motyvuoti dirbti, t.y. labai stengiamės juos išlaikyti mūsų tinkle", – tikino G.Bielskytė.