Dėl durų kvietė policiją

Būstas ramioje I.Kanto gatvėje šiuo metu tikrai nepigus. Tačiau prestižinėje uostamiesčio vietoje butą įsigijusiai šeimai gyvenimas apkarto. Klaipėdiečių pora turi minti teismų slenksčius ir įrodinėti, kad neprivalo atverti savo būsto patalpų ir leisti jomis vaikštinėti svetimiems žmonėms.

"Tenka keliauti į teismus, aiškintis, kad nieko svetimo nepasisavinome ir neužėmėme", – kalbėjo naujakurė Daiva.

Moters kaimynas Aleksandras su trečio aukšto gyventoja Olga bei antrame namo aukšte įsikūrusia šeima mano priešingai – šie žmonės įsitikinę, kad kaimynai savivaliauja.

"Nuo seno mūsų name buvo du išėjimai: vienas vedė į kiemą, kitas – į centrinę I.Kanto gatvę. Nauji savininkai atsikraustė 2014 m., o laiptinę uždarė 2015 m. rugpjūčio pradžioje. Įstatė duris ir užrakino išėjimą į lauką. Kaip taip galima pasisavinti bendro naudojimo patalpas?" – pyko gyventojai.

Kaimynai teigia, kad koridorius visiems gyventojams atviras buvo nuo tada, kai namas pastatytas.

Įtaria pasididinus plotą

Tačiau būsto savininkė Daiva tikino, kad savavališkų žingsnių nesiėmė. Moteris teismui pateikė turimus nuosavybės dokumentus ir įrodinėja, kad pirko butą su koridoriumi, į kurį turi visas nuosavybės teises.

"Šis namas pastatytas 1961 m. Net pirmuosiuose namo dokumentuose šis koridorius yra įtrauktas į šio buto inventorizacijos planą. Įsivaizduokime, kad vieną dieną kuriame nors name kaimynai pasibelstų į svetimą butą ir pradėtų reikalauti teisės vaikščioti jūsų buto koridoriumi? Kaip reikėtų jaustis gyventojams?" – savąją įvykių versiją pasakojo moteris.

Trijų aukštų name nuolat gyvena tik kelios šeimos. Kiti butai stovi užrakinti. Trijų butų savininkai pasipiktino pirmajame aukšte butą įsigijusiųjų sprendimu įstatyti duris ir užtverti koridorių, kuriuo buvo galima išeiti į centrinę gatvę. Vos tik kaimynai įstatė duris koridoriuje, kiti namo gyventojai jiems iškvietė policiją.

"Mes priversti naudotis atsarginiu išėjimu. Bet kodėl taip turi būti? Kas jiems tokią teisę suteikė? Kiemo durys dabar laikomos atviros. Bet kas gali ateiti, pridergti laiptinėje. Anksčiau visos durys buvo rakinamos", – teigė trečiojo aukšto gyventoja Olga.

Moteris įtarinėja, kad kaimynai laiptinės sąskaita pasididino buto plotą nuo 54,38 kv. metrų iki 75,80 kv. metrų.

Ginčą spręs teismas

Tai išgirdę kaimynai rodė nuosavybės dokumentus. Pirmojo aukšto gyventoja Daiva tikino, kad 6,27 kv. metrų plotą sudarantis koridorius visuomet buvo įskaičiuotas į būsto kvadratūrą.

"Buto plotas padidėjo ne jo sąskaita. Mes sutvarkėme mums priklausančio rūsio dalį. Ten įrengėme patalpą ir taip sujungėme ją su butu. Šiame name nėra centrinio šildymo. Rūsyje įrengėme šildymo katilą", – tikino moteris.

Vartant buto savininkų dokumentus, iš tiesų matyti, kad buto plotas prieš tai nežymiai keitėsi tik 1999 m., kai buvo išgriautos koklinės krosnys ir atlikta nauja buto inventorizacija.

"Kaimynai siekia panaikinti 1992 m. įvykusį buto privatizavimo faktą. Tai turbūt vienintelis atvejis Lietuvoje, kai kaimynai nusprendžia atimti kažkieno nuosavybę be jokio pagrindo", – stebėjosi buto savininkė Daiva.

Naujakuriai yra ne pirmieji šio būsto savininkai. Buvęs buto šeimininkas iš tiesų ilgą laiką kaimynams leido vaikščioti koridoriumi, vedančiu į gatvę.

"Tačiau leidimas naudotis dar nesuteikia teisės į nuosavybę. Leido ar neleido, kodėl leido buvęs šeimininkas – visa tai ne mūsų reikalas. Mes pirkome butą žiūrėdami į jo dokumentus. Koridorius yra šio buto dalis ir nė minutei jis nėra buvęs išbrauktas iš nuosavybės dokumentų", – kalbėjo Daiva.

Kaimynų ginčą kartą jau sprendė teismas. Pirmos instancijos teisme namo gyventojams nepavyko įrodyti savo teisių į kaimynų buto koridorių. Tačiau tą kartą ginčas nagrinėtas tik rašytine forma. Apskundus sprendimą, aukštesnės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

Kas teisus šioje istorijoje, teismas pasakys birželio pradžioje.

Patyrė nuostolių

Šio namo gyventojai naujakuriams turi ir daugiau pretenzijų.

"Už mūsų pinigus buvo įrengta telefonspynė. Uždarius išėjimą į gatvę, mes turime vaikščioti į pirmą aukštą įleisti atvykusių svečių ar santechniko. Na, neturi taip būti", – piktinosi gyventoja Olga.

Tačiau ir šį priekaištą kaimynai atremia.

"Nors ir nesame atsakingi už telefonspynės įrengimą mūsų nuosavybės dalyje, tačiau teisme mes siūlėme kaimynams padengti galimus nuostolius dėl jos perkėlimo. Patys mes jos nekeisime, kad nepasipiltų dar daugiau kaltinimų. Tegul iškviečia įmonę, įsistato telefonspynę ir pateikia sąskaitą", – patikino klaipėdietė Daiva.

Vinimi per mašinos sparną?

Tačiau ir toks siūlymas taikos šiame name neįnešė. Kol kaimynai remontavo savo butą, du kartus jiems teko keisti buto durų akutes.

"Čia ne atsitiktinumas. Vieną kartą sudaužė, pakeičiau. Tačiau ir antrą kartą kažkam panižo rankos. Mūsų buto durys ne kartą buvo aptaškomos kažkokiu skysčiu. Kantrybė trūko, kai du kartus buvo subraižytas mano automobilis. Net nebuvau spėjęs apdrausti jo kasko draudimu. Ir ką aš galiu padaryti? Nieko", – niršo Daivos vyras.

Šį faktą naujakuriais besipiktinantys gyventojai nutylėjo, o paklausus, kodėl kaimynai ant savo durų pakabino perspėjimą apie vandalizmą, šio namo gyventojas Aleksandras tik gūžtelėjo pečiais.

"Gal čia moterys apspjaudo jų duris? Nežinau. Čia ne aš. Nors praeinant taip ir norisi spjauti tokiems", – įtūžio nesulaikė pašnekovas.

Filmuoti negalima

O štai dėl dar vieno incidento visiems šio namo kaimynams teko kviesti policiją. Vieną dieną namo laiptinėje pasmirdo chemikalais.

Gyventojams darėsi trošku, kvėpavimo takus graužė keista smarvė. Iškviesta policija apžiūrėjo patalpas, tačiau taip ir nenustatė, kas ir kokių chemikalų buvo pripylęs.

"Klausėme pareigūnų, ar galima įsirengti vaizdo kameras? Tada sužinotumėme, kas terlioja mūsų duris. Jie paaiškino, kad nevalia. Kameras galima montuoti tik gavus visų kaimynų sutikimą. Tad kaip apsiginti?" – klausė gyventoja Daiva.

Beria kaltinimus

Pensininkas Aleksandras, vedžiodamas žurnalistus po daugiabučio valdas, aiškino, kad koridorių užtvėrę kaimynai esą net naudojasi elektros energija, už kurią moka visas namas.

Pirmojo aukšto gyventoja Daiva patikino, kad elektros svetima sąskaita nedegina.

Šeima aiškino, kad dėl šventos ramybės atjungė koridoriaus apšvietimą nuo bendro naudojimo elektros linijos.

"Už rūsio apšvietimą moka visi namo gyventojai, net ir už tuos, kurie turi po kelis rūsius. Tačiau nekeliame klausimų, nors mes patys elektros instaliaciją į rūsį nuvedėme iš savo buto. Tegul. Dėl tokių smulkmenų nekeliame skandalo. Mums svarbiau tai, kad mūsų gyvenimas apkartintas", – pastebėjo moteris.

Į tai kaimynas Aleksandras atšovė: "Kaip tai gali būti jų privati nuosavybė, jei mes visą gyvenimą čia vaikščiojome. O kartais aš gailiuosi, kad ne sovietiniai laikai dabar yra. Nėra kam pasiskųsti."