- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Panašu, iki Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio Mažosios Lietuvos herbas taip ir nebus įteisintas, nes šalies Heraldikos komisija vis atsisako tvirtinti vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį – briedį. Dėl užsitęsusio ginčo kreiptasi į Prezidentą Gitaną Nausėdą.
Regiono savitumo simbolis
Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba praėjusią savaitę oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.
Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi prieš šešerius metus.
Tada Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų šio regiono savitumą.
Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad pagrindine kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldine figūra galėtų būti briedis.
Tyrimo išvadose buvo teigiama, kad šio gyvūno sakralumas buvo pabrėžtas jau prūsų genčių idololatrijoje.
Heraldikoje dominuoja gyvūnai
Daug dėmesio briedžio simbolikai buvo skirta ir vėlesniais, jau Prūsijos bei Vokietijos valstybės egzistavimo šimtmečiais.
„Briedis, kaip svarbus Rytų Prūsijos gyvūnas, buvo išskiriamas nuo XVIII a., jo populiacija buvo saugoma Prūsijos karalių leistais ediktais. (...) Tiek vokiečiai, tiek lietuvininkai ar lietuviai briedį identifikuoja kaip tam tikros stiprybės, laisvės simbolį, neatsiejamą Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalį ir dar svarbiau: briedis lietuvių visuomenės atstovų buvo siūlomas galimo Klaipėdos krašto herbo simboliu“, – buvo rašoma mokslininkų išvadose.
Tokiu būdu Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo komitetas nutarė pagrindiniu Mažosios Lietuvos kuriamo herbo simboliu pasirinkti būtent briedį.
„Renkantis šį simbolį taip pat orientuotasi į Lietuvos heraldikos komisijos rekomendaciją kurti bendrą etnografinių regionų heraldinių ženklų sistemą, kurioje dominuoja gyvūnai: Žemaitijos herbe centrinis simbolis yra meška, Aukštaitijos – žirgas, Suvalkijos (Sūduvos) – tauras, Dzūkijos (Dainavos) herbe – lūšys, pastarosioms teko herbo skydininkų vaidmuo“, – tvirtino Etninės kultūros globos tarybos vyr. specialistė Audronė Daraškevičienė.
Nesusikalba su komisija
Tačiau LHK vienareikšmiškai pasirinktą briedžio simbolį atmetė.
Pagrindinis argumentas buvo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena nacių Vokietijos karinių divizijų, todėl pasiūlyta ieškoti kito simbolio (knygos, kurėno ar pan.).
Po tokios LHK reakcijos Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė dar vieną mokslinę studiją, pagrindžiančią briedžio simbolio reikšmę etnografinio Mažosios Lietuvos regiono istorijoje ir kultūroje.
Joje teigiama, kad nėra jokių tiesioginių sąsajų tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.
Nepaisydama visų papildomai pateiktų argumentų, LHK briedžio simbolį vėl atmetė.
„Susidarius tokiai padėčiai, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Prezidentą, išreikšdama viltį, kad jis padės išspręsti regiono heraldikos užsitęsusio kūrimo problemą, o, švęsdami 2023 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, galėsime džiaugtis įteisinta Mažosios Lietuvos regiono heraldika“, – vylėsi A.Daraškevičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai1
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Žada vėjus ir darganą2
Sinoptikai nieko gero artimiausioms dienoms nežada – bus šalta, vėjuota, o kai kuriomis dienomis galime sulaukti ir šlapdribos. Malonesnių orų galima tikėtis tik ateinančios savaitės pabaigoje. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą5
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?21
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Klaipėdiečius siutina kriokiantys automobiliai20
Uostamiesčio gyventojams įgriso naktimis triukšmingais automobiliais važinėjantys ir ramybės neduodantys jaunuoliai. Pareigūnai tikina, kad triukšmą keliančios modifikuotos automobilių išmetimo sistemos ne visais atvejais neatitin...
-
Klaipėdos kapinėse įjungtas vandens tiekimas5
Artimųjų amžinojo poilsio vietas lankantys klaipėdiečiai jau gali naudotis vandens čiaupais. Prižiūrėtojai įjungė vandens tiekimą Lėbartų ir Joniškės kapinėse. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką6
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...