Skaičiai bauginamai kilo

Atvažiuojančiuosius į Klaipėdą greitkeliu  uostamiesčio prieigose jau trečiadienį pasitiko įspūdinga dulkių siena, pro kurią vargiai skverbėsi saulė ir artėjančio miesto vaizdas.

Ir ne specialistui tapo akivaizdu, kad oras toks užterštas, jog tarša tapo matoma plika akimi.

Tačiau dar trečiadienį Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras informavo, jog uostamiesčio oro kokybės matavimo stotelės užfiksavo tik nežymų kietųjų dalelių paros normos viršijimą.

Šilutės plente esą buvo užfiksuota 82 μg/m3 koncentracija, o miesto centre esančioje stotelėje – 60 μg/m3.

Tuo pat metu Lietuvos miestų taršą skelbiančiame puslapyje gamta.lt, buvo nurodyta, jog trečiadienį Klaipėdoje, Šilutės plente, buvo užfiksuota ne 82, o 129 μg/m3. Kai kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 μg/m3.

Vakar ryte Šilutės plente buvo užfiksuota net 243 μg/m3 koncentracija (popiet tarša nežymiai nukrito – iki 232), o miesto centre esanti stotelė rodė 165 μg/m3.

Kitaip tariant, oro tarša visame mieste normą vakar ir užvakar viršijo 3–5 kartus.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistė Alma Mikutytė teigė, kad skaičiai galėjo skirtis, nes duomenys esą yra nuolat atnaujinami.

"Tarša padidėjusi ir kietosios dalelės ore leistiną normą viršija penkis kartus. Tokio dalyko nepamenu. Tokia tarša nėra gerai, ypač tiems žmonėms, kurie turi sveikatos problemų. Mes galime rekomenduoti šiuo metu vengti būti lauke ir tą laiką geriau praleisti uždarose patalpose, kur oras yra švaresnis", – kalbėjo A.Mikutytė.

Miestiečius įsiutino situacija

Jau trečiadienį, viešumoje pasirodžius pirmajai informacijai apie išaugusią oro taršą Klaipėdoje, internete pasipylė skaitytojų pretenzijos.

Esą vienoje uosto įmonės teritorijoje kaip tik tuo metu buvo griaunamas pastatas, bet nelaistomas vandeniu ir "stiprus vėjas dulkių dovanojo visam miestui".

"Ši situacija parodė, kad miestas nevalomas. Suprantama, nėra lietaus, bet Dangėje vandens daug, kodėl neplaunamos gatvės?" – klausė klaipėdiečiai.

"Žmonių sveikata, kaip matyti, nebėra didžiausias valstybės turtas. Juk žmonės PSD įmokų sumoka tiek, kad nebėra kur dėti, todėl jos tiesiog "iššvaistomos". Valstybei sveika visuomenė nereikalinga. Tam statomi nauji krematoriumai. Dar ilgai gyvensime dulkėse, taršoje ir žemiausiame socialiniame lygyje iš visų ES šalių", – piktinosi kitas skaitytojas.

"Gyventojai savivaldybės darbuotojams neįdomūs. Kuo kvėpuoja žmonės ir kad gatvės pilnos smėlio, iš jų kabinetų nematyti", – rašė žmonės.

"Baisu, smėlio ir dulkių visame mieste ore tiek daug, kad nesinori į lauką išeiti, net girgžda tarp dantų. Kas bus mūsų plaučiams? Civilizuotose šalyse gatves plauna, eismą riboja, o pas mus?" – neslėpė apmaudo gyventojai.

Sutvarkykite tuos kasimus Šilutes plente, net piramides trumpiau statė.

"Ties Šilutės plentu vyksta tiek kasimo darbų, kad mes visi čia uždusime dulkėse. Kiek galima gyventojus žudyti? Sutvarkykite tuos kasimus Šilutes plente, net piramides trumpiau statė. Nebejuokinga visai", – niršo dar vienas skaitytojas.

Kitas klaipėdietis į šią problemą pažiūrėjo šmaikščiai ir net mėgino sueiliuoti posmą: "Ir gerai, vėjui mokėti nereikės, visas šiukšles, dulkes, smėlį išnešios, penktadienį palis, visos kiaulpienės pražys, klaipėdiečiams bus švaru ir beprotiškai smagu."

Silpniausia grandis – vaikai

Vis dėlto išaugusi tarša nėra juokai. Padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis daro įtaką sergamumo kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis didėjimui.

Kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Būtent todėl patariama atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke.

Siūloma net išvykti iš miesto, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei asmenims, sergantiems bronchine astma ir kitomis lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis.

Vaikų pulmonologė, gydytoja Indrė Butienė teigė, jog kuo mažesnis vaikas, tuo didesnę žalą jam gali padaryti kietosiomis dalelėmis užterštas oras.

Anot gydytojos, vaikai dažniau būna lauke, jie bėgioja. Jų kvėpavimo dažnis gerokai didesnis nei suaugusiųjų.

Tad vaikų kvėpavimo takuose kietųjų dalelių lieka daugiau nei suaugusiojo organizme. Be to, vaiko kvėpavimo takai yra gerokai jautresni, nes jie dar nevisiškai išsivystę.

"Kuo mažesnis vaikas, tuo jo kvėpavimo takų gleivinė jautresnė. Todėl ar tai būtų virusas, ar kietosios dalelės, tai yra svetimkūnis imuninei sistemai, kuri sukurta, kad organizmas su tokiais dalykais kovotų. Bet kokios dalelės gali sukelti bronchų, astmos paūmėjimus. Nes maži vaikai nemoka išsikosėti ir tos dalelės lieka organizme. O užteršta gleivinė nebeatlieka savo funkcijos. Tad tokie vaikai serga dažniau ir ilgiau", – teigė I.Butienė.

Tipinis biurokratų požiūris?

Oro tarša savivaldybėje labiausiai turėtų rūpėti Aplinkos kokybės skyriui, kuriam vadovauja Rasa Jievaitienė, nes šio skyriaus prerogatyva – aplinkos kokybė Klaipėdoje.

Pasiteiravus, ką konkrečiai šio skyriaus specialistai padarė kritiškai išaugus taršai mieste, vedėja paaiškino, kad ji kiekvieną rytą išsiunčia raštus savo kolegoms: "Aš kiekvieną rytą išsiunčiu raštą Miesto ūkio departamento direktoriui, kokia yra padėtis, ir jis duoda Miesto tvarkymo skyriui komandą. Mano funkcija yra pranešti, kad yra bėda. Taip pat raštą išsiunčiu ir Viešosios tvarkos skyriui, kad jis prižiūrėtų įmones, kurios atlieka statybos darbus, kad jos neterštų aplink savo teritoriją gatvių."

Sureagavo: ketvirtadienį po pietų Klaipėdoje vis dėlto pastebėtas gatves plaunantis automobilis. (Vytauto Petriko nuotr.)

Oro tarša kietosiomis dalelėmis mieste leistiną normą viršija penkis kartus, o Aplinkos kokybės skyriaus vedėja tik siuntinėja popierius?

Du kartus per pokalbį su žurnalistais nutrenkusi telefono ragelį, R.Jievaitienė galiausiai pateikė savo nuopelnų, kurie dar tik būsimi, sąrašą raštu: "Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, siekdama mažinti oro taršą mieste, yra numačiusi nupirkti 8 gatvių valymo mašinas, 20 naujų ekologiškų autobusų, sukoordinuoti šviesoforų valdymo sistemą Minijos g. – Pilies g. – Naujoji Uosto g., įrengti požeminius ir pusiau požeminius atliekų surinkimo konteinerius, įrengti naujus parkus (Sakurų, Melnragės) ir tvarkyti jau esančius, kasmet įrengti vis naujus dviračių takus, taip pat gerinti susisiekimą pratęsiant Statybininkų pr. per LEZ iki 141 kelio, rekonstruoti Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinę sankryžą ir t. t."

Norėtų nutraukti sutartį

Trečiadienį miesto gatvėse sukilę dulkių stulpai – taip pat ir prastai valomų miesto gatvių rezultatas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė patvirtino, kad kovo pabaigoje miesto gatves tvarkančiai įmonei "Žemkasa" dėl to buvo skirta net 4 tūkst. eurų dydžio bauda.

Sutartis su šiuo rangovu trejiems metams sudaryta pernai rudenį, tačiau svarstoma ją nutraukti anksčiau, nes savivaldybės, švelniai tariant, netenkina, kaip jis dirba.

Esą dabar kasdien valoma ir laistoma 11 miesto gatvių.

Dar teigiama, jog nuo balandžio 17 d. miesto pagrindinės asfaltuotos gatvės laistomos vandeniu kiekvieną dieną, šiaurinės miesto dalies – ir po du kartus.

Taip pat žvyruotos miesto gatvės nuo balandžio 1 d. buvo palaistytos du kartus Kambro periodo požeminiu vandeniu (sūrymu).

Akiratyje – ir statybvietės

Prie oro taršos kietosiomis dalelėmis prisideda ir statybos darbus mieste atliekančios įmonės, kurios neretai neišvalo išvažų iš statybviečių.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius kiekvieną dieną apsilanko statybvietėse, stebi, ar čia technika nepurvina gatvių, o jei taip nutinka, nurodoma gatves nuvalyti, pakartotinai tikrinama, ar tai buvo įvykdyta.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas Saulius Valiulis teigė, jog vienos statybos įmonės laikosi nustatytos tvarkos, kitos ne. Pastarosios, anot S.Valiulio, gauna "nedideles baudeles", kurios siekia nuo 10 eurų.

Nuo kovo dėl taršos yra nubaustos 5 statybinės bendrovės: "Hidrostatyba", "Žemkasa", RNDV statyba, KITS ir "Liutenas". Visoms šioms įmonėms buvo skirtos minėtos "baudelės".

Visas pasaulis užterštas, kuo mes kitokie?

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda į miesto oro užterštumą pažiūrėjo filosofiškai: "Visas pasaulis užterštas, kuo mes kitokie? Visa Europa užteršta. Visas smėlis po žiemos Klaipėdoje iššluotas. Laistome kiekvieną dieną, ryte, kai visi dar miega. Laistėme ir trečiadienį. Bet reikia lietaus, laistymas čia nepadės. Oras – šiltas, greitai viskas išdžiūva. Reikalinga liūtis, kad viską nuplautų."

Jūrinių prognozių grupės budinti sinoptikė Giedrė Andruškienė patvirtino, jog didžiausia tikimybė, kad lietaus sulauksime šeštadienį ir sekmadienį.

"Vakare yra nedidelė tikimybė, kad palis, bet tas lietus gali praeiti ir pro šalį. Tačiau savaitgalį laukiame stipresnio lietaus, gal padės", – vakar kalbėjo G.Andruškienė.