Lietuvės tremtinės šeimoje Krasnojarsko krašte gimęs Vytautas N. yra žmogus ne tik be paso, bet ir be pilietybės. Nors vyras nuo septynerių gyvena Lietuvoje, jis turi tik leidimą nuolat gyventi šalyje. Migracijos skyriaus specialistų teigimu, tokių žmonių vien Klaipėdos rajone yra beveik pusė šimto.

Gimtinė – Krasnojarsko kraštas

Dabar jau 63 metų sulaukusio Vytauto mama Petronėlė K. iš Klaipėdos rajone esančio Venskų kaimo į Krasnojarsko kraštą, Ačinsko rajoną, buvo ištremta 1949-ųjų kovo 27 d.

Tada Petronėlei buvo vos 18 m. Tremtyje mergina susipažino su jaunu rusų tautybės sibiriečiu. Šeimoje gimė du sūnūs – 1951 m. Vytautas ir po dvejų metų Algirdas.

Po sunkių išmėginimų 1958-ųjų kovą, kai jau buvo leista grįžti į Lietuvą, čia parvažiavo tik Petronėlė su sūnumis, jos gyvenimo draugas nusprendė likti Sibire.

Tada Vytautui N. buvo septyneri. Netrukus mama ištekėjo. Jos naujasis vyras nusprendė vaikus įsisūnyti ir tremtyje gimusiems berniukams buvo suteikta įtėvio pavardė.

Šeima įsikūrė Priekulėje. Vytautas N. baigė 8 klases, įgijo staliaus specialybę. Kaip ir visiems sulaukusiems pilnametystės, Vytautui N. įteiktas sovietinis pasas. Sunkumai dėl asmens dokumento tremtinės vaikui prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Dokumentai mįslingai dingo?

Vytautas N. pasakojo, kad sovietinį pasą keitimui į lietuvišką nuvežė į policijos komisariatą Gargžduose ir pamiršo apie jį.

Po pusės metų prisiminęs vyras ėmė domėtis, kur jo asmens dokumentas. Paaiškėjo, kad jo popieriai kažkaip mįslingai dingo, kai esą pareigūnai kraustėsi į naujas tarnybines patalpas.

"Jie pradėjo tempti gumą. Paskui nusprendė išduoti kortelę – leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, kurioje yra tik vardas ir pavardė. Tai, vadinasi, aš – nei lietuvis, nei rusas, žmogus be pilietybės, kaip iš mėnulio nukritęs", – piktinosi Vytautas N.

Keisčiausia, jog policijoje dingo ir visi ankstesni dokumentai, kokiu pagrindu jam buvo išduotas sovietinis pasas.

Čia jau galima kelti daugybę versijų. Galbūt Vytauto N. asmens tapatybe naudojasi kitas žmogus, juolab apkvailinti šį vyrą nebuvo labai sunku, jis nevengė taurelės, buvo nusigyvenęs, tačiau darbštus, nuolat talkindavo kitiems, artimųjų, kurie juo rūpintųsi, lyg ir neliko.

Uždarbiavo Urale

Tremtyje gimęs Vytautas N. vis dėlto panoro gauti Lietuvos pasą ir tapti visaverčiu šalies piliečiu, nes leidimas nuolat gyventi Lietuvoje jam nesuteikia teisės net gauti banko kortelės, sudaro sunkumų tvarkant pensijos gavimo reikalus, jau nekalbant apie balsavimo teisę.

Pagrindinis trukdis gauti lietuvišką pasą lig šiol buvo Vytauto N. gimimo vieta – Rusija, be to, 1981 metais jis pusmetį uždarbiavo Urale, Reževsko miškų ūkyje, tai yra toje pačioje Rusijoje.

Kitaip tariant, buvo išvykęs iš Lietuvos, ir, nepaisant to, kad jis vėl čia sugrįžo po 6 mėnesių, vyrui atgauti pilietybę yra labai nelengva.

Nors įrodymai akivaizdūs – Vytauto N. vardu išrašytas sovietinis karinis bilietas, kuriame yra įrašas, jog jis išduotas Klaipėdos miesto kariniame komisariate, taip pat nesunku patikrinti ir bent kelias iš 17 jo buvusių darboviečių, kuriose Vytautas dirbo sovietmečiu.

Neabejotina, kad nors vienos jų archyviniuose dokumentuose tikrai galima rasti tarybinio paso kopiją ar bent išrašytus paso asmens duomenis. Kodėl to niekas lig šiol nepadarė, neaišku.

Po 25 metų nepriklausomybės šalyje susiklostė paradoksali situacija – tremtinys liko be Lietuvos pilietybės.

Aplaidumas ar principo reikalas?

Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus Klaipėdos rajono grupės vyresnioji specialistė Lina Šneiderienė dirbo Migracijos skyriuje dar tada, kai Gargždų policijos komisariatas veikė senosiose patalpose.

Dienraščiui moteris teigė, kad neatsimena Vytauto N. paso dingimo istorijos.

"Dėl dokumentų dingimo nieko negaliu pasakyti, tik žinau, kad tie asmenys, kurie laiku nepasirašė pasižadėjimo Lietuvos Respublikai, turėjo įsirodyti, kad jiems priklauso Lietuvos pilietybė. Kas nesugebėjo to padaryti, jiems išduoti leidimai nuolat gyventi Lietuvoje. Suprantu, kad Vytautas N. kažko nepateikė", – dėstė L.Šneiderienė.

Pasak Migracijos skyriaus darbuotojos, buvo įvairių situacijų išduodant pasus – vieni žmonės neturėjo gimimo liudijimo, kiti – santuokos liudijimo.

L.Šneiderienė spėlioja, kad Vytauto N. atvejis yra viena tų situacijų, kai jis nepateikė visų reikiamų dokumentų.

"O gal jis ir nelabai stengėsi kai ką surasti. Nes tikrai žinau, kad kas labai norėjo, susirado ir įrodė pilietybę be didesnių problemų. Asmenų be pilietybės Klaipėdos rajone turime 40. Manyčiau, kad tai ne taip ir mažai, nes šiuo metu su leidimais Lietuvoje gyvena daugiausia tik užsieniečiai – Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos piliečiai", – teigė L.Šneiderienė.

Tie 40 asmenų be pilietybės Klaipėdos rajone gyvena nuo senų laikų, jiems įrodyti pilietybę nebūtų sunkumų, bet dauguma jų – asocialūs žmonės, ir tai jiems nelabai rūpi.

Yra kita kategorija asmenų be pilietybės, kuriems jų statusas yra principo reikalas, – jie nepripažįsta Lietuvos Respublikos.

Turės prisiekti Lietuvai

Vytautas N. turi šansą atgauti Lietuvos pilietybę ir gauti lietuvišką pasą, bet jis pats asmeniškai turėtų ateiti į Migracijos skyrių Gargžduose, kur vėl iš naujo peržiūrėtų visus jo turimus dokumentus.

"Jis turėtų ateiti ir pateikti gimimo liudijimą, jei buvo tremtinys, pateikti tremties dokumentus. Tačiau turiu pabrėžti, kad pilietybės sutvarkymas, prašymo peržiūrėjimas kainuoja pinigų. Šiuo atveju, jei jis yra lietuvių kilmės asmuo, bus taikoma paprastesnė tvarka ir tai kainuotų 176 litus", – teigė L.Šneiderienė.

Esą tokiems žmonėms tai didelė suma. Ir daugumai asmenų, neturinčių pilietybės, tai yra kone pagrindinis motyvas, kodėl jie nesitvarko dokumentų.

Beje, kortelę – leidimą nuolat gyventi Lietuvoje jie turi pasikeisti kas 5 metus, o tai irgi kainuoja.

"Jie net tos kortelės keitimui neturi pinigų, ir mes vargstame. Mūsų rajono savivaldybė anksčiau apmokėdavo dokumentų keitimo išlaidas, tačiau dabar Klaipėdos rajono politikai traktuoja, kad tai yra ne Lietuvos piliečiai, todėl ir neapmoka už leidimų pakeitimą", – pasakojo L.Šneiderienė.

Pasak Migracijos skyriaus vadovės, Vytauto N. atveju pilietybės atkūrimui būtų taikoma paprastesnė tvarka, jam nereikėtų laikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzamino.

"Bet į Vilnių priesaikai vis tiek reikėtų važiuoti. Vėl kyla klausimas, ar asmuo tam turės tiek pinigų? Kai pradedi žmogui pasakoti, kokia yra tvarka, ir vėl viskas ima strigti", – apgailestavo Migracijos skyriaus darbuotoja.

Vytauto N. paso ir pilietybės reikalus padedantis tvarkyti klaipėdietis Zenonas Lapinskas įsitikinęs, kad dėl paso dingimo Vytautas N. yra nekaltas, tad pilietybę sieks šiam žmogui padėti sugrąžinti per teismą.

Pasak Z.Lapinsko, didesnio absurdo būti negali, kaip iš tremtinio atimti teisę būti Lietuvos piliečiu.