Iš Klaipėdos – paauklėjimai
Isterijos banga iš uostamiesčio jau nusirito iki sostinės – Radiacinės saugos centro vadovybę pakeltu tonu auklėjo ir viena Klaipėdoje visuomenininke prisistatanti veikėja, nors iš tiesų šiuo metu moteris yra teisiama už turto grobstymą.
„Nežinau, kas toje Klaipėdoje nutiko. Vakar sulaukiau skambučio, viena ponia kaltino, kad mes čia kalti, kažką slepiame. Gavome pylos, nors ir nebuvo už ką“, – stebėjosi Radiacinės saugos centro direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.
Radiacinės saugos centras sulaukė skundų dėl tų pačių fiktyvių siužetų apie neva katastrofines pasekmes galintį sukelti incidentą. Vaizdais intensyviai dalijasi Klaipėdos rusakalbiai.
Rusija atakavo dronais
Šeštadienio naktį Lvovo ir Chmelnyckio srityse iš tiesų griaudėjo sprogimai.
Rusijos Federacijos armijos ataka įvykdyta gegužės 13-ąją.
Ukrainos valstybinė nacionalinė naujienų agentūra „Ukrinform“ pranešė, kad apie 4.15 val. Ukrainos vakaruose pasigirdo du sprogimai.
Oro pavojus regione buvo paskelbtas tik vėliau, 5.05 val.
Po to skirtingose srities vietose buvo girdėti dar keli sprogimai.
Chmelnyckio žurnalistai informavo apie aštuonis sprogimus, kuriuos girdėjo per dvi valandas mieste ir netoli jo.
Apie sprogimus pranešė ir Chmelnyckio miesto vadovas Oleksandras Symčyšynas.
Akcentai: nutylint faktą, kad Ukrainą bombarduoja Rusija, viešojoje erdvėje manipuliuojama NATO sąjungininkų suteiktų Ukrainai nuskurdintojo urano sviedinių grėsme. Stop kadras.
Miesto vadovas socialiniame tinkle jau išaušus patikslino, kokia žala padaryta po Rusijos kariuomenės atakos jo miestui.
„Teroristinio išpuolio rezultatas yra smūgis į vieną iš Chmelnyckio rajono bendruomenių teritorijoje esantį objektą, kilo ugnis. Dėl sprogstamųjų bangų Chmelnyckyje buvo apgadintos švietimo įstaigos, gydymo įstaigos, administraciniai pastatai, pramoniniai pastatai, daugiaaukščiai ir individualūs gyvenamieji pastatai“, – rašė meras.
Vėliau Ukrainos kariuomenės atstovai patikslino, kad ši sritis buvo atakuota dronais „Shahed“.
Per ataką sužeista trys dešimtys gyventojų.
Žmonėms: neikite iš namų
Po naktinės rusų atakos Chmelnyckio gyventojai į mobiliuosius telefonus „Viber“ programėle gavo keistus pranešimus – neva fiksuotas nuodingų medžiagų nutekėjimas.
„Didelė tikimybė, kad nutekės amoniakas, uždenkite gaubtus šlapiais skudurais, uždarykite langus. Gaukite švaraus vandens“, – tokią žinutę telefonu gavo ir vienas Ukrainos žurnalistų.
Panikos skleidėjai ragino gyventojus neišeiti iš namų.
„Be raketų ir bepiločių orlaivių priešas su mumis kovoja ir informaciniais metodais. Šiuo metu tinkle plinta informacija apie galimą kenksmingų cheminių medžiagų nuotėkį mieste. Šie gandai yra neteisingi ir skirti skleisti paniką. Nuoširdžiai prašome nereaguoti į provokacijas ir laikytis informacinės higienos“, – gyventojus savaitgalį įspėjo Chmelnyckio miesto tarybos atstovai.
Siūlo vartoti hormonus
Patys ukrainiečiai dar šeštadienį susidėliojo atsakymus dėl keliamos panikos, o kai kurie uostamiesčio gyventojai šią savaitę socialiniuose tinkluose tąsė Kremliaus propagandos draiskalus.
Nors Ukrainoje ataka buvo žudikiškos Rusijos, kai kurie klaipėdiečiai vis tiek aktyviai dalijosi kanale „YouTube“ platinamu anoniminiu siužetu, kuriame Vakarų sąjungininkai kaltinami esą sukėlę kone pasaulinę katastrofą.
Aiškinama, kad Ukrainos valdžia slepia incidentą – NATO šalių Ukrainai perduoti sviediniai su nuskurdintuoju uranu buvo susprogdinti tų pačių Vakarų.
Siužete aiškinama, kad į dangų pakilo grybo formos debesis su urano dulkėmis.
„Anksčiau pasaulyje nėra sprogę tokio kiekio nuskurdintojo urano sviedinių. Jei Vakarai toliau tieks Ukrainai sviedinius su nuskurdintuoju uranu, tai prives prie radiacinės katastrofos“, – akcentuoja anoniminio siužeto autoriai.
Iš pirmo žvilgsnio visiškai aišku, jog tokia skleidžiama informacija yra absoliuti melagiena, skirta skleisti rusišką propagandą, kad Ukrainai neverta tiekti ginkluotės, tačiau nuostabą kelia tai, kad visu tuo vis dar tikima.
Tikima net ir Lietuvoje, kur oficiali ir tiksli informacija yra visiškai prieinama. Tačiau kai kurie gyventojai ir toliau kliaunasi Kremliaus propaganda besitaškančiais kanalais.
Faktas yra ir tai, kad kai kurie klaipėdiečiai net dalijosi patarimais, kaip apsisaugoti radiacinės katastrofos atveju.
Esą tokiu atveju labai gerai būtų vartoti antibiotikus, vitaminus, hormonus, kofermentus, mikroelementus, aminorūgštis, biostimuliatorius, preparatus su ženšeniu.
Klesti sąmokslo teorijos
„Kaip tik dėl šio įvykio Ukrainoje mus ir klupdė viena veikėja iš Klaipėdos. Kažkas suinteresuotas skleisti tokią informaciją. Jei tai būtų buvusi tiesa, visa informacija jau būtų paskelbta tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose interneto tinklalapiuose. Nieko panašaus nėra. Tai – melagiena“, – patikino Radiacinės saugos centrui laikinai vadovaujanti R. M. Stasiūnaitienė.
Visuomenininke prisistatančią ir feisbuke aktyviai besireiškiančią minėtą klaipėdietę teismas yra pripažinęs kalta dėl vienai privačiai bendrovei priklausiusio didelės vertės turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos.
Nustatyta, kad 2015 m., kai ši veikėja vadovavo tai bendrovei, iš kasos pati sau išdavė 299 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Teismas nustatė, kad valstybei buvo nesumokėta ir 49,9 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių.
Radiacinės saugos centras dažnai sulaukia feisbuko paskalomis tikinčių gyventojų emocinių pliūpsnių. Isterija plinta ir dėl Astravo atominės elektrinės.
„Pamatę iš Baltarusijoje esančios atominės elektrinės aušinimo bokštų kylančius dūmus, gyventojai puola skambinti mums, kelia paniką“, – neslėpė R. M. Stasiūnaitienė.
Specialistai pabrėžė, kad eksploatuojant atominę elektrinę technologinio proceso metu šiltas vanduo yra atvėsinamas ir išgarinamas aušinimo bokštuose.
Iš jų ir kyla vandens garai, kuriuos Lietuvos gyventojai gali painioti su dūmais.
Šis įprastas technologinis procesas atominės elektrinės saugai ir gyventojams bei aplinkai pavojaus nekelia.
Kalio jodidas sukelia sprogimą?
Dar viena melagienų banga internete dalijamasi iki šiol – neva kalio jodidas organizme jungiasi su aliuminiu.
„Esą išgėrus kalio jodido, kuris apsaugotų skydliaukę nuo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, jis jungiasi su organizme esančiu aliuminiu. Dėl to žmogus esą sprogsta. Yra įvairių sąmokslo teorijų, ir mes jau pripratę“, – atsiduso R. M. Stasiūnaitienė.
Tai – melagiena.
Ji pasakojo, kad raminant įsijautusią į tiesos ieškotojos ir visuomenininkės vaidmenį veikėją iš Klaipėdos strigo tinklalapis su oficialiais radioaktyvaus fono duomenimis, o tai dar labiau įaudrino panikuojančią vaizduotę.
Ramunė Marija Stasiūnaitienė. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Peržvelgiau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenis, nieko neįprasto neradau. Lietuvoje pakitimų nėra, nes ir atstumas didelis. Tačiau net ir apie menkiausius pokyčius Ukrainoje būtume jau gavę informaciją“, – rusiškos propagandos sukeltas audras ramino R. M. Stasiūnaitienė.
Dezinformacijos pliūpsnis
Radiacinės saugos centro specialistai atidžiai peržiūrėjo vaizdo siužetus, kuriais dalijasi klaipėdiečiai.
„Peržiūrėjome pateiktas nuorodas. Mums nekilo jokių abejonių dėl to, kas šiuos gąsdinančius branduolinio sprogimo „grybus“ sumontavo ir ko siekiama tokios informacijos teikimu“, – pastebėjo centro specialistai.
Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas Darius Buta taip pat patvirtino, kad socialiniuose tinkluose platinama melagiena.
„Patvirtiname, kad skleidžiama informacija apie neva branduolinį ar cheminį sprogimą Chmelnyckio regione Ukrainoje – Rusijos aktyviai skleidžiama dezinformacija. Ukrainos strateginės komunikacijos centras savo apžvalgoje pateikė informaciją apie šią informacinę ataką. Šiuo metu Lietuvoje dezinformaciją skleidžiančiuose kanaluose išlaikomas dėmesys Rusijos karui prieš Ukrainą, karo kėlimu kaltinamos Vakarų demokratinės valstybės, o ne agresorė Rusija, keliami pseudoklausimai dėl paramos Ukrainai ir ukrainiečiams, gyvenantiems Lietuvoje, menkinami NATO pajėgumai, daugiau dėmesio iš dezinformaciją skleidžiančių asmenų sulaukia būsimas NATO VS Vilniuje“, – pažymėta atsakyme redakcijai.
Spinduliuotė nedidėjo
Radiacinės saugos centras informavo, kad Lietuvoje veikia Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema (RADIS), kurią sudaro nuolat veikiančios 48 jonizuojančiosios spinduliuotės lygio matavimo stotys.
44 jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) lygio matavimo aplinkos ore stotys ir 4 Neries bei Nemuno vandenyse matavimo stotys išdėstytos visoje Lietuvos teritorijoje.
Radiacinės saugos centro specialistai nuolat stebi RADIS sistemos teikiamus matavimų duomenis apie jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje ir radionuklidų sudėtį, modeliuoja radioaktyviųjų medžiagų sklaidą, analizuoja stebėsenos ir prognozavimo rezultatus.
„Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo karo Ukrainoje pradžios ir iki šiol RADIS sistema nefiksavo Lietuvoje foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo. Jeigu tokių atvejų pasitaikytų, nedelsdami informuotume atsakingąsias institucijas ir gyventojus bei pateiktume rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo. Kaimyninėse Europos valstybėse taip pat foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės padidėjimo fiksuota nebuvo“, – patvirtino R. M. Stasiūnaitienė
Kas yra nuskurdintasis uranas?
Radiacinės saugos centro specialistai teigia, kad uranas yra gamtoje natūraliai egzistuojantis elementas, kurio maži kiekiai aptinkami uolienose, dirvose ir vandenyse.
Profesionalai aiškina: gamtinį uraną sudaro apie 0.71% 235U, 99.28% 238U ir 0.0054% 234U izotopai.
Uranas vadinamas „nuskurdintuoju“ uranu tada, kai jame esančio 235U izotopo koncentracija sumažinama tiek, kad jis tampa nebetinkamas naudoti branduolinėse reakcijose.
Nuskurdintasis uranas faktiškai yra grynas 238U izotopas, todėl dažniausiai jam ir prilyginamas.
Ypač vertinamas didelis nuskurdintojo urano tankis, todėl jis dažniausiai naudojamas kaip apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicinoje, pramonėje, moksle ir kitose srityse, iš nuskurdintojo urano gaminami konteineriai radioaktyviosioms medžiagoms laikyti ar pervežti.
Nuskurdintasis uranas (238U) yra radioaktyvus, tačiau jo skilimo laikas labai ilgas – milijardai metų.
Tai reiškia, kad radioaktyvusis skilimas vyksta labai lėtai ir jo metu išspinduliuojama energija yra itin maža.
Atsakomybė už melą
Už panikos skleidimą visuomenėje numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamojo kodekso 285 straipsnis numato, kad tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei ar valstybinės reikšmės objektui, kuris atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus požymius, gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to buvo padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
