Dėl sinagogos įamžinimo Klaipėdoje – dilema

Idėja sklandė seniai

Litvakų sinagoga Klaipėdoje buvo pastatyta 1875 m. ant dviejų sklypų ribos – Daržų g. 7 ir Daržų g. 9A. Dabar ten stovi viešbutis „Euterpė“.

Iš pradžių buvo prašoma leisti įamžinti sinagogos atminimą ir įrengti lentą Daržų g. 9A, ant viešbučio „Euterpė“ fasado sienos. Siūlyta, kad užrašai būtų lietuvių, anglų ir hebrajų kalbomis.

Anot Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, mieste nėra daug ženklų, žyminčių žydų istorinį paveldą, o pagarba ir palaikymas yra mažiausia, ką galima ir privaloma padaryti dėl šios bendruomenės.

„Sumanymas įamžinti Klaipėdos litvakų sinagogą kilo labai seniai. Pernai, kai buvo paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai, reikalai pajudėjo. Tam įamžinimui pritarė Klaipėdos miesto taryba. Ir mes paskelbėme įamžinimo idėjos konkursą. Norėtųsi, kad tai būtų ne tik lentelė, bet kažkas išraiškingesnio, patrauklesnio“, – kalbėjo Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.

Norėtų instaliacijos

Bendruomenei labai patiko vienas pasiūlymas – instaliacija ant galinės viešbučio sienos su stilizuotais tipinės žydų sinagogos langais ir simboliniu talesu – ritualiniu rūbu, kurį melsdamiesi dėvi žydai.

„Nors tas projektas būtų pats brangiausias, manau, tai būtų unikalus įamžinimas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, kuris pritrauktų nemažai turistų. Juolab Klaipėda prisijungė prie Europos žydų paveldo kelio, ir tas objektas būtų įtrauktas į lankytinų vietų sąrašą. Šiuo atveju tai būtų didesnė nauda miestui nei mums. Tai taptų nauju traukos objektu“, – įsitikinęs F.Puzemskis.

Pastato, ant kurio turėtų būti įamžintas sinagogos atminimas, savininkė Genovaitė Sinskienė iš esmės tokiai iniciatyvai neprieštaravo, bet instaliacijos idėja su talesu jai nepriimtina.

„Projektų buvo labai daug, išsakiau savo nuomonę, pritariau dviem – memorialinei lentai ir mažosios architektūros statiniui – toros simboliui šalia viešbučio. Vieta labai tinkama, traukos taškas būtų labai gražus. Jie norėtų ant viso pastato galinės sienos įrengti instaliaciją, bet aš tam sumanymui nepritariau. Tie atminties dalykai turi labai subtiliai įeiti į viešąsias erdves. Subtilūs dalykai turi didesnę vertę nei didelės instaliacijos“, – įsitikinusi verslininkė.

Skirtų miesto jubiliejui

F.Puzemskio teigimu, dažnos atminimo lentos neturi efekto, daugelis praeina pro jas nepakeldami galvos.

Todėl, žydų bendruomenės manymu, instaliacija būtų įspūdingesnis traukos objektas nei tik lenta ant sienos.

Lenta ar kitoks atminimo ženklas bus įrengtas Klaipėdos žydų bendruomenės ir rėmėjų lėšomis.

Planus įamžinti sinagogą ketinama įgyvendinti kitais metais, kai bus minimas 770 m. Klaipėdos įkūrimo jubiliejus, nors dėl pačios įamžinimo formos dar nesutarta.