Dėl šunų augintojų – gyventojų įsiūtis

Kad galėtų skirti baudą, gyvūnų savininkus tvarkdariai turi sučiupti darančius pažeidimą.

Todėl nuo vasario pradžios bus dažniau rengiami vakariniai patikrinimai.

Nubaudė 17 kartų

Nusižengimas, kai netinkamai vedžiojamas šuo, yra įtrauktas į mažai pavojingų veikų sąrašą. Pirmą kartą nutvertas asmuo nuo bausmės veikiausiai išsisuks įspėjimu.

Tačiau, kaip sakė K.Vintilaitė, augintinių ekskrementų nesurenkantiems gyventojams jau galima taikyti baudą nuo 30 iki 120 eurų.

Nebent keturkojų šeimininkai sutvarko pridergtą vietą ir gailisi savo poelgio.

"Yra nedaug kriterijų, kurie leistų pažeidėjui skirti tik žodinį įspėjimą. Aptinkame pavienių netvarkingų vedžiotojų, jų daugėja. Vasarį intensyvinsime vakarinį darbo laiką iki 20–22 val. Tikrinsime tuo metu, kai žmonės grįžta iš darbų namo ir mano, jog valdininkai – taip pat", – įspėjo K.Vintilaitė.

Tiesa, už rankos nutvertų pažeidėjų skaičius nėra įspūdingas. Pernai kontrolieriai nubaudė 17 augintinių savininkų.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos teigimu, nors skundų nemažėja, klaipėdiečiai tampa sąmoningesni ir laikosi taisyklių.

Prieš ketverius metus pamatyti žmogų su polietileniniu maišeliu buvo sensacija.

"Situacija keičiasi. Prieš ketverius metus pamatyti žmogų su polietileniniu maišeliu buvo sensacija, o dabar tam tikruose miesto kvartaluose tai yra dažnas reiškinys. Pavyzdžiui, Kretingos gatvėje, stadionų prieigose, kur įrengti specialūs konteineriai, skirti ekskrementams, atsiranda tam tikri įpročiai. Netikiu, kad tai tik imitacija. Negi esame tokie nedori? Tiek, kad šunų mieste yra kur kas daugiau nei protingų savininkų", – pastebėjo pašnekovė.

Reikia grąžinti rinkliavą?

Šiuo metu Klaipėdos mieste esti kelios šunų vedžiojimo aikštelės.

Kaip nurodė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys, keturkojams laisvė lakstyti be pavadėlio suteikiama tam tikrose vietose Skulptūrų parke, Baltijos prospekte, Kauno gatvėje, prie I.Simonaitytės kalno.

Rinkliavas už šunų ir kačių laikymą daugiabučiuose namuose kažkodėl panaikino miesto taryba.

Toks sprendimas priimtas po ilgų diskusijų tarp Lietuvos gyvūnų teisių saugotojų ir Klaipėdos savivaldybės atstovų.

Klaipėda – pirmoji savivaldybė Lietuvoje, kuri atsisakė tokios privalomos rinkliavos. Buvo manoma, kad ją pakeis augintinių (šunų, kačių ir šeškų) ženklinimas.

Nuo 2016 m. pagal Lietuvos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą jis turėjo tapti privalomas visoje Lietuvoje.

Tačiau pernai įvestas privalomas gyvūnų ženklinimas poodinėmis mikroschemomis po kelių mėnesių buvo atšauktas.

Paskutinius štrichus savo kadencijoje dėjęs Seimas pakoregavo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą. Tai tapo labiau rekomendacinio pobūdžio prievole.

V.Valys svarstė, galbūt tam tikri apribojimai būtų padėję išspręsti keturkojų nekultūringų savininkų problemą.

"Ženklinimo įstatymas dar nėra iki galo užbaigtas. Galbūt rinkliavos įvedimas už gyvūnų laikymą daugiabučiuose sudrausmintų gyventojus. Tiek, kad labai didelės administravimo išlaidos. Bet blogiau nebūtų, nes sulaukiame išties daug skundų. Gyventojai skundžiasi ne tik mums, bet ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai", – teigė Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas.