Dėl transporto ateities – politikų aistros: Klaipėdoje tramvajaus nebus

Skambiais pareiškimais apipintą politikų ginčą miesto tarybos Kolegijos posėdyje kolegijos nariai pabaigė – įvertinę visas pateiktas alternatyvas, atmetė siūlymus įrengti tramvajų ar greitųjų autobusų liniją ir pritarė pasiūlymui mieste diegti elektrinius autobusus.

Parengė studiją

Klaipėdos viešojo transporto ateities perspektyvų vertinimas, kurį parengė bendrovė "Civita", kainavo apie pusę milijono eurų.

Šis dokumentas parodė, kad miestui metro ar tramvajaus įgyvendinimo idėjos imtis neverta, verčiau tobulinti susisiekimą autobusais.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, politikų paklaustas, kokia jo nuomonė apie siūlomus ateities scenarijus, neslėpė, jog tai, kad miestui reikia tobulinti autobusų parką užuot svarsčius kitos rūšies viešojo transporto diegimą mieste specialistams buvo aišku ir be studijos, kuri esą yra buvusios kadencijos palikimas.

Pateikė alternatyvas

Bendrovės "Civita" atstovai Klaipėdos transporto situaciją įvertino įvairiais aspektais.

Jie atsižvelgė į galimą miesto, gyventojų skaičiaus ir transporto priemonių augimą, avaringumo situaciją, stovėjimo vietų dinamiką, transporto srautus, užsienio miestų praktikas.

Akcentuota ir ES direktyva, numatanti, kad nuo 2030 m. į miestų senamiesčius nebegalės įvažiuoti įprastu kuru varomos transporto priemonės.

Pristatydamas parengtą studiją bendrovės "Civita" atstovas Egidijus Skrodenis teigė, kad metropolitenas pareikalautų ypač didelių investicijų – 7,3 km ilgio trasos įrengimas per 25 metus miestui kainuotų apie 950 mln. eurų.

Metro statyba pagal minimalų vertinimą atsieitų apie 465 mln. eurų, metro traukiniai – dar apie 40 mln. eurų.

Estakadinio tramvajaus arba greitųjų autobusų linijos kaina taip pat gniaužia kvapą.

14,2 km ilgio trasa važiuojantis estakadinis tramvajus kainuotų 830 mln. eurų, o estakadinė greitųjų autobusų linija – 610 mln. eurų.

Tramvajus arba autobusai

Realiausia Klaipėdoje būtų įprastas tramvajus arba greitųjų autobusų juostos miesto gatvėse atsiradimas.

Skaičiuojama, kad nauja eismo valdymo sistema kainuotų 3,2 mln. eurų, o elektriniai autobusai, kurių reikia bent 30, – 17 mln. eurų.

Skaičiuojama, kad tramvajui reikalingos infrastruktūros įrengimas kainuotų 109 mln. eurų, o 13 tramvajų – dar 44 mln. eurų.

Studijos rengėjai taip pat išnagrinėjo dvi galimas greitųjų autobusų linijos atsiradimo mieste alternatyvas.

Pagal pirmąją, planuojama dabartinėse gatvėse įrengti visiškai naują trasą, o antroji numato galimybes iš dalies panaudoti esamą infrastruktūrą.

Šia linija važinėtų elektriniai autobusai.

Visiškai naujos trasos įrengimo atveju reikalinga infrastruktūra miestui atsieitų 74 mln. eurų, o naudojant jau esamas juostas – 24 mln. eurų.

Studijos rengėjai, apibendrindami visas alternatyvas, kaip palankiausią variantą Klaipėdai įvardijo greitųjų autobusų juostos įrengimą, panaudojant esamą infrastruktūrą.

Tačiau turėtų būti pertvarkomi viešojo transporto maršrutai, modernizuojamos esamos "A" juostos, jas nuo kitų juostų atskiriant specialiais borteliais, taip pat numatomas elektrinių autobusų pirkimas.

Skaičiuojama, kad nauja eismo valdymo sistema kainuotų 3,2 mln. eurų, o elektriniai autobusai, kurių reikia bent 30, – 17 mln. eurų.

Užvirė diskusija

Tarybos kolegijos nariai ir posėdyje dalyvavę kiti politikai bei šios srities specialistai užvertė studijos rengėjus klausimais.

G.Neniškis teigė palaikantis siūlomą minimalią viešojo transporto tobulinimo alternatyvą.

Savivaldybės administracijos direktorius politikus kvietė į situaciją žvelgti realistiškai ir įvertinti, ar miestas tikrai pajėgus įgyvendinti tokius brangius projektus, kurie žmonių kelionių pastebimai nesutrumpintų.

Politikas Saulius Budinas domėjosi skirtingų specifikacijų tramvajų įrengimo galimybėmis.

"Šioje diskusijoje mes kiekvienas bijome ištarti tai, ką kiekvienas galvojame. Aš manau, kad jeigu per tą patį laiką galima nuvažiuoti vienodai su vienu ir kitu transportu, o kaina yra dvigubai mažesnė būtent elektrinių autobusų, mes galime drąsiai sakyti, kad renkamės elektrinį autobusą", – rėžė tarybos narys Aidas Kaveckis.

Audringos reakcijos

Galiausiai nuskambėjo keletas siūlymų neskubėti rinktis vienos siūlomų koncepcijų ir dar padiskutuoti viešojo transporto ateities klausimais.

Tarybos kolegijos posėdžiui pirmininkavęs Arvydas Cesiulis nusprendė skelbti balsavimą.

Kolegijos narių buvo klausiama pritarimo atskirai kiekvienai pasiūlytų alternatyvų.

Keturi kolegijos nariai palaikė siūlymą įsigyti elektrinių autobusų, likusieji keturi susilaikė.

Kadangi už elektrinių autobusų pirkimą pasisakė ir posėdžio pirmininkas, jo balsas tapo lemiamu.

Paskelbus galutinį verdiktą salėje kilo nemenkas šurmulys. Miesto tarybos narė Alina Velykienė, dalyvavusi kolegijos posėdyje, rėžė, kad keturi tarybos nariai už visus nusprendė, kokia linkme bus vystomas Klaipėdos viešasis transportas, ir ragino politikus "nestumti buldozeriu" šio klausimo.

Iškart po to, neslėpdamas susierzinimo, tarybos kolegijos posėdį (nepaisant to, kad dar buvo likę du nesvarstyti klausimai) paliko S.Budinas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Petras

Petras portretas
O kas toks posedzio pirmininkas? O rytoj jis irgi pirmininkas ar jei naudinga traktoristas?

Dovilė

Dovilė portretas
"Vizionieriai", bt!

gr

gr portretas
Kad tik tų pinigų netektų grąžinti į ES fondą.
VISI KOMENTARAI 53
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių