Gyventojai negali būti tikri, ar kilus gaisrui daugiabučiame name ugniagesiai spės tinkamai ir operatyviai suteikti pagalbą – ne visi gyvenamieji pastatai atitinka priešgaisrinius reikalavimus.

Faktai

2012 m. Klaipėdos mieste kilo 808 gaisrai.

Iš jų 104 – daugiabučiuose namuose, 2 bendrabučiuose.

Dažniausiai gaisrai įsiplieksdavo butuose, laiptinėse, balkonuose ir lodžijose, rūsiuose ir pusrūsiuose.

Gaisrų priežastys įvairios, tačiau daugiau kaip pusė jų – 58 – kilo dėl neatsargaus žmonių elgesio.

Kiek mažiau – 26 – dėl elektros įrangos ir jos eksploatavimo taisyklių pažeidimų, elektros instaliacijos gedimų.

Dėl tyčinės žmonių veiklos kilo 12.

Šiemet Klaipėdoje kilo 91 gaisras, 10 iš jų – daugiabučiuose namuose.

Anot Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Aurelijos Lapaitės, negalima tvirtinti, kad visi uostamiesčio daugiabučiai namai atitinka arba neatitinka saugos reikalavimus.

Vienokių ar kitokių pažeidimų yra nustatoma. Dažniausiai jie užfiksuojami bendro naudojimo patalpose. Pasak A.Lapaitės, pažeidimų būna įvairių.

Pasitaiko atvejų, kai daugiabučių namų gyventojai užkala ar įvairiais daiktais užgriozdina balkonus, lodžijas, liukus, angas ir išėjimus, skirtus patekti į kitus namo aukštus.

Taip pat aptinkamos užrakintos aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių durys. Problemų kyla ir dėl užtvertų ar užkrautų priėjimų prie rūsių, ant jų langų įrengtų grotų.

„Taip neturi būti, bet tokių pažeidimų yra užfiksuojama“, – tvirtino A.Lapaitė.

Daugiabutis namas gali būti suprojektuotas ir pastatytas su įrengtu vidaus gaisriniu vandentiekiu.

Jei projekte vandentiekis nėra numatytas, jo nereikalaujama. A.Lapaitės teigimu, gesintuvai daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose taip pat nėra privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai pastate yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, visuomeninės ar kitos paskirties patalpos.

Kartkarčiais yra tikrinama, kaip daugiabučiai namai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus.

Gyvenamieji namai, kurių aukštis viršija 56 metrus, tikrinami ne rečiau kaip kartą per 2 metus. Pastatai, kurių aukštis yra nuo 26,5 iki 56 metrų, ne rečiau kaip kartą per 3 metus.

Mažesnių nei 26,5 metro aukščio namų gaisrinė saugos būklė tikrinama pasirinktinai, atsižvelgiant į gaisrų statistiką ir kitas aplinkybes.

Bendrijos pirmininkas ar kitas prižiūrėtojas yra atsakingas, kad namas atitiktų priešgaisrinius reikalavimus. Už jų nepaisymą gresia baudos, kurios siekia nuo 25 iki 2000 litų.

Siekiant išvengti gaisro, gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai taip pat privalo naudotis tik techniškai tvarkinga elektros instaliacija, elektriniais prietaisais, tinkamai juos eksploatuoti, atsargiai elgtis su ugnimi, dujų prietaisais, buitinės chemijos priemonėmis, laku, dažais ir kitomis medžiagomis, nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių.