Dėl Žvejų rūmų atnaujinimo – diskusijos

Klaipėdos kultūros centras Žvejų rūmai pristatė modernizavimo koncepciją, apimančią ne tik pastato erdvių atsinaujinimą, naujų erdvių kūrimą, bet ir pastato išorinį modernizavimą, siekiant kultūros centrą paversti estetiškai reprezentatyviu ir moderniu traukos objektu.

Pastatas morališkai paseno

Būtent tai buvo aptarta Klaipėdos savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje. Architektūros-urbanistikos inovatorius Donatas Baltrušaitis pristatė Žvejų rūmų perspektyvas.

Jis užsiminė, kad pastatui išties trūksta reprezentatyvumo, nes yra morališkai pasenęs, jame nemažai nenaudojamų erdvių, scena neatitinka šiuolaikinių standartų, nėra tinkamų sąlygų kūrybos erdvėms.

Vien šio pastato išlaikymas kasmet kainuoja 50 tūkst. eurų.

Pagrindinės trys veiklos, kuriomis dabar kultūros centras užsiima ir kurias būtina stiprinti, – skleisti, kurti, ugdyti.

Pristatė tris alternatyvas

Buvo pristatytos trys modernizavimo alternatyvos. Pirmąją įgyvendinti užtruktų vienerius arba dvejus metus, antrąją – nuo vienerių iki ketverių, o trečiąją – nuo ketverių iki septynerių metų.

"Pirmoji alternatyva – paprastojo remonto scenarijus, liaudiškai tariant, euroremontas, sutvarkant, šiek tiek pagražinant, kad pastatas negriūtų. Antroji alternatyva – kompromisinis variantas – patenkina bazinius poreikius ir išlaiko galimybę realizuoti ambiciją. Trečioji alternatyva – būtų suteikiama daugiau galimybių realizuoti reikiamas naujos kartos erdves. Už šią koncepciją kūrybinių dirbtuvių metu buvo sulaukta daugiausia teigiamų balsų", – nurodė D.Baltrušaitis.

Žvejų rūmai buvo tapę savotiška kultūrine Rukla visiems tiems, kuriems reikėjo laikinai palikti savo namus.

Tvarkytų ir aplinką

Paprastasis remontas kainuotų per 14 mln. eurų, kapitalinis remontas – per 20 mln., o rekonstrukcija ir nauja statyba – beveik 38 mln. eurų.

"Šalia to, kad Žvejų rūmai būtų modernizuojami, atsirastų ir naujas, modernus priestatas. Išlaikant esamą tūrį, būtų išlaikoma ir tradicija", – sakė D.Baltrušaitis.

Rūsį būtų galima atverti naujoms veikloms, pagrindinę salę modernizuoti, o stogas galėtų būti pritaikytas lauko renginiams, užsiėmimams, kavinėms. Nebūtų pamiršta ir Žvejų rūmų išorinė aplinka.

"Būtų galima holistiškai sutvarkyti visą aplinką. Dabar dominuoja technogeninės dangos, būtų galima sukurti daug jaukesnę Taikos prospekto alėją su medžiais, lauko galeriją, meno galeriją su instaliacijomis, laikinais objektais, žaliomis kalvomis ir panašiai", – teigė pranešėjas.

Kadangi pastato fasadas yra raudonų plytų, laikui bėgant jis nusidėvi, tad buvo rekomenduojama pasvarstyti apie fasado atnaujinimą granito arba kitomis plokštėmis.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Galėtų tapti slėptuve

Automobilių stovėjimo aikštelė persikeltų iš Taikos pr. esančios aikštelės į Žvejų rūmų kiemą.

"Skaičiavome ir pamatėme, kad pagal funkcinę programą būtent iš kiemo pusės automobilių aikštelei tikrai užtektų vietos", – užsiminė pranešėjas.

Tarybos nariai iškėlė klausimą ir apie slėptuves – ar karo atveju Žvejų rūmuose būtų galima pasislėpti?

"Ir dabartinis rūsys iš dalies tam tiktų, manau, kad tai yra labai gera idėja ir tikrai reikėtų papildyti galimybių studiją tokiu pasiūlymu", – tvirtino D.Baltruašaitis.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad Žvejų rūmai – pavyzdys, kaip reikia saugoti miesto turtą.

"Tai yra labai gerai prižiūrimas ir puoselėjamas kultūrinės infrastruktūros objektas, kuris galėtų būti pavyzdys, kaip turėtų būti tvarkomas savivaldybės turtas. Kaip kažkada pajuokavau, Žvejų rūmai buvo tapę savotiška kultūrine Rukla visiems tiems, kuriems reikėjo laikinai palikti savo namus, ar tai buvo Klaipėdos dramos teatras, ar Muzikinis teatras. Tai tik paliudijo, kad ši infrastruktūra, apie kurios perspektyvą mes kalbame, gali būti efektyviai išnaudojama, gerai prižiūrint net ir tokiomis sąlygomis", – kalbėjo meras.

Aštuoni kolegijos nariai pasisakė už trečiąją alternatyvą, tik vienas palaikė pirmąją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių