Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi Lietuvos jūrų muziejaus rekonstrukcijos konkurso medžiagą, nurodė konkursą stabdyti.

Vis dėlto šio tyrimo medžiagos Jūrų muziejus Klaipėdos apygardos teismui nepateikė. Tarnyba esą nurodo nutraukti pirkimo procedūrą.

Dėl muziejaus skelbto konkurso teisėtumo į teismą kreipėsi bendrovė „Vėtrūna“, kuri rekonstrukcijos darbus pasiūlė atlikti už mažiausią kainą – 9 mln. litų. Tačiau konkursą laimėjo už didesnę kainą – beveik 13 mln. litų – darbus ketinusi atlikti bendrovė „Hidrostatyba“.

Klaipėdos apygardos teisme „Vėtrūnos“ advokatas Zigmas Pečiulis teismo paprašė pridėti prie bylos Viešųjų pirkimų tarnybos atlikto tyrimo medžiagą. Taip pat ieškovo advokatas Jūrų muziejaus atstovų prašė pateikti motyvus, kodėl, konkurso rengėjų manymu, pigiausią rekonstrukcijos darbų kainą pasiūliusi įmonė konkurso nelaimėjo.

„Mūsų pasiūlymas buvo pigiausias, o „Hidrostatybos“ – tik šeštas iš dvylikos pagal kainos dydį. Kai pateikėme pasiūlymą, mūsų prašė pagrįsti savo kainas. Raštu išaiškinome, kodėl siūlome būtent tokias. Tačiau ir to neužteko, dar vėliau pareikalavo pateikti valstybinius darbų įkainius, kai tokių iš viso nėra“, – aiškino „Vėtrūnos“ interesus ginantis Z.Pečiulis.

Taip pat ieškovas prašė teismo, kad Jūrų muziejus pateiktų teismui konkurso medžiagą vertinusių ekspertų išvadas, kuriose esą geriausiu nurodomas „Vėtrūnos“ pasiūlymas.

Teismas įpareigojo muziejų pateikti visą turimą medžiagą ir pabrėžė, kad kitaip tai vertins kaip piktnaudžiavimą ir proceso vilkinimą, nes atsakovas, teismo manymu, turimų dokumentų neteikia.

Jūrų muziejaus advokatas paprašė ieškovo pateikti teismui įmonės pelno ir nuostolių ataskaitą. Tačiau teismas prašymo nebetenkino.

Jūrų muziejus siekė iš „Vėtrūnos“ prisiteisti 4 mln. litų nuostoliams atlyginti, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendimo šioje byloje dar nepaskelbė.