Dienos komentaras

Didvyrių irštva

Prezidento rūmai, iki šiol buvę šalies vadovo ir jo kanceliarijos darbo patalpomis, įgauna naują svorį Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Taręs „Tvarka bus!“, Rolandas Paksas stengiasi, kad reprezentaciniai rūmai atliktų ir socialinį vaidmenį - taptų prieglauda įvairiaspalvės reputacijos asmenims.

Pradėkime nuo Remigijaus Ačo. Dar R.Paksas nebuvo inauguruotas, dar naujoji šalies vadovo komanda nebuvo įsikėlusi į S.Daukanto aikštę, o abejones dėl atsarginių dalių tiekėjo kandidatūros jau skleidė laikraščiai, plyšavo radijo stotys ir televizijos kanalai. Vėliau kilusi Prezidento krizė šias abejones patvirtino.

Pastarieji įvykiai su „Alita“ nesumažino abejonių ir dėl Gintaro Šurkaus reputacijos. Tiesa, pačiam vyrui viskas atrodo kitaip. Kiek anksčiau jo nesujaudino ir šmeižto byla. Matyt, tik storoms rūmų sienoms už vis dar nesudrumstą išorinę ramybę gali būti dėkingas šis Prezidento patarėjas.

Patarėją Romualdą Senovaitį dabar net iš veido pažįsta daugelis Lietuvos gyventojų. Tai jis sugebėjo karjeros laiptais iškilti iki generalinio policijos komisaro pavaduotojo, nors kartais jam iškyla ir sunkumų atsakyti net į elementarius klausimus.

Būdamas teisininkas R.Senovaitis turėjo puikiai suprasti, kaip reikia vertinti slaptų dokumentų pagrobimą iš VSD. Tačiau bent kelių teisės aktų pažeidimas nesutrukdė Prezidento patarėjui parlėkti į rūmus ir šeimininkui įteikti trofėjų. Galima spėti, kaip karštai už šį „žygdarbį“ jis buvo giriamas. Tačiau tai, ką prezidentūros publika vadina žygdarbiu, vis daugiau asmenų įvardija kaip išdavystę. Panašiai apie savo Alytaus skyriaus vadovo poelgį mano ir VSD vadovybė.

Įstatymus pažeidęs ir baudžiamosios bylos nusipelnęs Albertas Sereika netrukus taip pat turėtų įsikurti prezidentūroje. Jis nebūtų išimtis ir tik papildytų rūmuose besiglaudžiančių veikėjų gretas.

Dar nuo rinkimų kampanijos kai kurie R.Pakso aplinkos žmonės pasižymėjo savitu požiūriu į moralę bei atsainų krykštavimą galinčiomis kelti vertybėmis. Tačiau toks jų elgesys padėjo laimėti rinkimus, todėl visiškai suprantama, kad tomis pačiomis priemonėmis jie naudojasi ir siekdami išlaikyti Prezidento postą.

Atrodo, ne veltui rinkimų įkarštyje ant liūdnosios partijos populistinių transparantų vieną dieną atsirado ir įvairiaspalviai lipdukai „Visą valdžią mafijai.“