Pereiti į pagrindinį turinį

Dienraštis "Klaipėda" – šeimos relikvija

2010-11-06 05:00
Relikvija: L.Roždestvenskaja išsaugojo 1960 m. laikraštį, kuriame buvo išspausdinta jos šviesaus atminimo vyro nuotrauka.
Relikvija: L.Roždestvenskaja išsaugojo 1960 m. laikraštį, kuriame buvo išspausdinta jos šviesaus atminimo vyro nuotrauka. / Vytauto Petriko nuotr.

Jau 65 metus gyvuojanti "Klaipėda" mini savo sukaktį kartu su skaitytojais. Paprašyti atnešti seniausius namuose išsaugotus laikraščio numerius, į šį kvietimą atsiliepė daugybė klaipėdiečių.

Saugojo dėl nuotraukos

Solidų amžių skaičiuojantis laikraštis "Klaipėda" per savo gyvavimo metus keitėsi, kaip ir miestas, kurio vardu yra pavadintas.

Pirmuosius penkerius metus leista tik rusų kalba, vėliau tapusi dvikalbiu laikraščiu, keitusi pavadinimą, ne kartą ir išvaizdą, "Klaipėda" liko ištikima savo skaitytojams.

Tris savaites redakcijos kvietimu klaipėdiečiai nešė išsaugotus senus laikraščio numerius.

Nors laikraščio gyvenimas – trumpas, jau po dienos jis pasensta, "Klaipėdą" miestiečiai vertino ir tebevertina.

Tai paaiškėjo, kai į redakciją atėjo dešimt pačius seniausius laikraščių egzempliorius išsaugojusių klaipėdiečių. Kai kurie atėjo lydimi artimųjų.

Dar 1960 m. išspausdintą laikraščio numerį išsaugojo ir atnešė prisiekusi dienraščio skaitytoja Liudmila Roždestvenskaja.

Namuose saugotas numeris moteriai brangus todėl, kad jame greta kitų tuomet jaunų uosto darbininkų buvo minimas jos vyras. Laikraštyje – jo nuotrauka.

L.Roždestvenskaja su sutuoktiniu nugyveno daugiau nei pusšimtį metų.

Prieš porą mėnesių anų dienų laikraščio herojus mirė, tad pageltęs "Klaipėdos" numeris moteriai tapo dar brangesnis ir dabar yra savotiška šeimos relikvija.

Šiai moteriai, atnešusiai išlaikytą seniausią laikraščio numerį, padovanota dienraščio "Klaipėda" metų prenumerata.

94 metų skaitytojas

L.Roždestvenskajos kaimynė jai prasitarė sauganti ir 1946 m. laikraščio numerį.

Ši moteris neabejotinai būtų laimėjusi konkursą, tačiau draugei atviravo nenorėjusi užbėgti kitiems klaipėdiečiams už akių, nes vargu ar būtų kas ją pralenkęs.

Nors ir pasiramsčiuodamas lazdele, 94 metų klaipėdietis Bronislavas Mališauskas atėjo į "Klaipėdos" redakciją. Jį atlydėjo dukra Aldona ir provaikaitis Rokas.

Garbaus amžiaus skaitytojo ir ne vieno straipsnio herojaus šeima saugo kelis jau pageltusius laikraščio numerius.

Visuose juose – B.Mališausko nuotraukos bei straipsniai, kuriuose tada dar jaunas jis giriamas už puikų darbą.

Senolio dukra pasakojo, kad šie straipsniai tapo šeimos istorijos dalimi.

Rado po grindimis

Vienas iš konkurso nugalėtojų 37 metų Saulius Makarevičius prisipažino, kad 1973 m. "Tarybinės Klaipėdos" numeris į jo rankas pateko labai keistu būdu.

Vyras remontavo butą. Išlupęs senas grindis, po jomis rado laikraštį. S.Makarevičiaus akį patraukė numerio data. Ji sutapo su klaipėdiečio gimimo metais.

"Buvo labai smalsu, kaip žmonės gyveno tada, kai gimiau. Perskaičiau viską nuo pradžių iki galo", – pasakojo S.Makarevičius.

Daugelis senuosius "Klaipėdos" laikraščius išlaikiusių žmonių saugojo juos todėl, kad juose aprašyti ar bent paminėti jie patys arba artimieji.

Ne vienas skaitytojas prisiminė žurnalistus, su kuriais yra tekę bendrauti ir kurių rašinius labiausiai mėgdavo skaityti.

Garbaus amžiaus žmonės vardijo dabartiniams dienraščio žurnalistams jau nežinomus Samuilą Boriką, Michailą Krivenką, Vytautą Bajorą, Janiną Irnastaitę ir gyrė lengvą jų plunksną.

Visi 52 konkurso dalyviai apdovanojami bilietais į Klaipėdos koncertų salėje vyksiančius koncertus.

Juos galima atsiimti nuo pirmadienio apsilankius dienraščio redakcijoje Naujojo Sodo gatvėje 1A.

"Klaipėda" – būtinybė

Vienas ištikimiausių ir aktyviausiai bendraujančių su žurnalistais skaitytojų yra 80-metis Jevtichijus Mitrovas.

Visą gyvenimą tarnavęs milicijoje vyras iki šiol aktyviai domisi miesto gyvenimu, ypač teisėtvarkos temomis.

"Mūsų šeimoje "Klaipėda" – būtiniausias dalykas. Veikiau juodos duonos nenusipirksiu, bet be laikraščio negyvensiu. Kai abu su žmona perskaitome, įmetame laikraštį į pašto dėžutę kaimynei. Kitais metais sukaks 60 metų, kai kasdien gyvenu su šiuo laikraščiu. Prisirišimas prie laikraščio įaugo ir dukrai į kraują. Jos šeima taip pat nuolat prenumeruoja "Klaipėdą", – pasakojo J.Mitrovas.

Vyras bent porą kartų per metus aplanko žurnalistus, pavaišina savojo sodo obuoliais, sultimis, papasakoja apie tai, kas naujo jo šeimos gyvenime įvyko, prisimena plačiai nuskambėjusius miesto įvykius, kuriuose pačiam teko dalyvauti.

Skaito nuo 1954-ųjų

Buvusi lietuvių kalbos mokytoja Aldona Žemaitienė "Klaipėdą" skaito nuo 1954 m.

"Turiu profesinį įprotį visur taisyti klaidas, tad ir laikraščio skaityti sėdu su raudonu rašikliu rankoje. Visada iš savo mokinių reikalaudavau rašyti aiškiai ir paprastai. Tad linkiu žurnalistams taip dirbti. Dėkoju laikraščiui už nuoseklumą, už tokias ilgus metus išlaikytas ir labai mėgstamas rubrikas, kaip "Karštas telefonas", giriu jus už tai, kad nenusileidžiate iki pornografijos lygio bei už daugelio rašinių turinio vertę, – negailėjo gerų žodžių skaitytoja. – Linkiu nepasiduoti populizmui ir skleisti daugiau optimizmo. Mėgstu skaityti apie meną, priedą "Namai".

A.Žemaitienė geru žodžiu minėjo atmintin įsirėžusius puikios plunksnos meistrus, ilgus metus dirbusius "Klaipėdoje" Janiną Zvonkuvienę, Antaną Stanevičių.

Dar vienas ištikimas laikraščio skaitytojas Antanas Staniulis gyrė "Klaipėdą" už rašinius apie miesto praeitį.

"Laikraštį mums atneša labai anksti, todėl pusryčiaujame visada su "Klaipėda" ant stalo", – pasakojo skaitytojas.

Vaikai užaugo redakcijoje

Daugelio klaipėdiečių mylima užtarnautu poilsiu besimėgaujanti žurnalistė J.Zvonkuvienė 33 metus dirbo "Klaipėdoje".

Ir išlydėta į pensiją ji tebėra redakcijos siela bei tradicijų puoselėtoja.

Paprašyta pakalbėti kaip skaitytoja, J.Zvonkuvienė buvo griežta, bet teisinga.

"Negerai, kai laikraštyje lieka netikslumų, kai žmonės, tegu ir kalti, pliekiami be gailesčio. Norėčiau laikraštyje kaip galima daugiau paprasto, žmogiško rašymo ir kad pašnekovais būtų pasirenkami išmintingi žmonės, – neslėpė savo nuostatų žurnalistė. – Užjaučiu dabar dirbančius žurnalistus, nes šiuo laiku plunksnos broliai yra menkinami. Puikiai žinau, kad vos sužinoję, kad pašnekovas – žurnalistas, daugelis prieš nosį užtrenkia duris. Kad ir kas parašoma, dažnai autorius susilaukia klausimo, kieno užsakymu gimė straipsnis. Žurnalisto darbas yra gyvenimo būdas. Prie jo tenka taikytis ir šeimos nariams. Pati tai puikiai žinau, ir mano vaikai užaugo redakcijoje."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų