V. Gailius (1893–1956) gimė lietuvininkų šeimoje. Viktoro tėvas, tautiškai atjaučiąs ir susipratęs prūsų lietuvis, stengėsi ir savo vaikams įkvėpti tokią pat dvasią.

V. Gailius studijavo teisę Karaliaučiaus, Heidelbergo universitetuose, baigė Berlyno universitetą.

Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. 1915 m. buvo sunkiai sužeistas ir iš karinės tarnybos Vokietijos imperijos kariuomenėje paleistas.

1918–1924 m. V. Gailius tapo Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, jos vykdomojo komiteto narys. 1918 m. lapkričio 30 d. pasirašė Mažosios Lietuvos (Tilžės) Aktą.

Idėjos iniciatoriai pasiryžę patys surasti lėšų memorialinei lentai pagaminti ir sukurti, tik bėda, kad jie neapsisprendžia, kur ta lenta turėtų būti pakabinta.

Nuo 1918 m. gruodžio mėn. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Berlyne, paskui – Lietuvos atstovu Estijoje.

Po to tapo Klaipėdos krašto direktorijos pirmininku. Buvo paskutinysis Klaipėdos krašto gubernatorius.

Ir nors per visą Klaipėdos krašto laikotarpį Lietuvos sudėtyje gubernatorių čia buvo 9, direktorijos pirmininkų – 15, o Tilžės Akto signatarų – 25, ne visi jų lig šiol yra įamžinti. Tačiau esą pamažu siekiama tai padaryti.

Dėl V. Gailiaus įamžinimo į miesto valdžią kreipęsis Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus aktyvas įtikino miesto Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisiją, kad šį žmogų pagerbti reikėtų.

Tam komisija pritarė, juolab pinigų įamžinimui iš savivaldybės neprašoma.

Idėjos iniciatoriai pasiryžę patys surasti lėšų memorialinei lentai pagaminti ir sukurti, tik bėda, kad jie neapsisprendžia, kur ta lenta turėtų būti pakabinta.

Šio klausimo svarstymas atidėtas kitam komisijos posėdžiui.