Dagos šventė Doviluose – jau tradicinė. Šiemet ji buvo ypač jauki, ilgai užtruko ir džiugino mažus bei suaugusiuosius.

Miestelio aikštė priešais bažnyčią penktadienio pavakarę buvo marga dėl rudens gėrybių ir tautinių rūbų.

Šurmulys čia prasidėjo dar dieną, kai, vadovaujamos telšiškės floristės Birutės Lekavičienės, vietos moterys ėmė puošti būsimo veiksmo vietą.

Aikštelė tapo dar jaukesnė ir ėmė priminti namus, kai jos viduryje buvo pastatytas stalas, spintutės, lovelė, patiestas namuose austas takas.

Išmaniai organizuotas renginys nepriminė paprasto aplinkinių gyvenviečių folkloro ansamblių koncerto.

Aikštelė tapo dar jaukesnė ir ėmė priminti namus, kai jos viduryje buvo pastatytas stalas, spintutės, lovelė, patiestas namuose austas takas.

Tautiniais rūbais pasipuošę žmonės buvo tarsi svečiai vaišingų šeimininkų namuose.

Pasakojimai apie tėviškę, drauge traukiamos dainos labiau priminė šeimos susibūrimą.

Evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Liudas Fetingis kreipėsi į susirinkusiuosius, jaukiai prabildamas apie Dovilų bažnyčią, apie žmones, gyvenusius miestelyje ir fundavusius Dievo namų statybą.

Po poros valandų malonaus pasibuvimo vedėjas pakvietė arčiau scenos surikiuoti suolus ir skubėti užsiimti vietas.

Iš Vilniaus atvažiavusios aktorės suvaidino liaudiškos išminties ir humoro kupiną spektaklį "Kas apsakys tas dzūkiškas linksmybes".

Vakaras ir linksmybės spektakliu nesibaigė, po jo doviliškiai įsiliejo į visą Lietuvą apėmusią šokių pynę.

Buvo ir vaišių, ant laužo virė puodas arbatos, kepė čia pat minkomos tešlos paplotėliai.