Netiesa, melas, šmeižtas
Dezinformatorių taikiniu tapo pats svarbiausias Lietuvos strateginis energetikos objektas – suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“.
Viešai paskleista žinia, esą po užsitęsusio šildymo sezono šalyje dujų atsargų beliko vos mėnesiui, atsargos pildomos vangiai, dėl to dujų gali pritrūkti kitam šildymo sezonui, o pačios dujos vartotojams gal net kainuos gerokai brangiau.
„Ar ne rusiškame leidinyje apie tai buvo parašyta? Tai yra absurdas. Tai su realybe neturi nieko bendra, tai netiesa, melas, šmeižtas“, – šiuo klausimu nedaugžodžiavo kompanijos „KN Energies“ generalinis direktorius Darius Šilenskis.
Dujos, kurios yra saugomos Klaipėdos uoste esančiame laive-saugykloje, naudojamos daugelyje ūkio sričių, tačiau, anot D. Šilenskio, tik labai maža jų dalis – šildymui.
„Iš 36 dujų krovinių, kurie per metus laivais atgabenami į Klaipėdos uostą, tik vienas krovinys suvartojamas šildymui, nes beveik visas šilumos ūkis Lietuvoje šildymui naudoja biomasę, tiesa, su labai nedidelėmis išimtimis“, – patikslino D. Šilenskis.
Taigi isterija dėl būsimo šildymo sezono, nes „dujų atsargų Lietuvoje liko vos mėnesiui“, neturi jokio pagrindo.
Regionas yra užtikrintas
Pasak D. Šilenskio, SGD terminalo klientai pajėgumus yra kone visiškai užsitikrinę iki 2033 m.
Apie 60 proc. tų pajėgumų naudoja užsienio klientai – Baltijos šalys, Lenkija, Suomija, net Ukraina.
„Vienas dujų krovinys sudaro vieną teravatvalandę (TWh), tai yra svarbu. Pernai visos Lietuvos dujų suvartojimas buvo beveik 16 TWh. Taigi mūsų gaunamų dujų kiekis per metus daugiau nei du kartus viršija tą, kuris reikalingas Lietuvos dujų vartotojams“, – teigė D. Šilenskis.
Laivais į Klaipėdos uostą atgabenamos suskystintos dujos. Jos perkraunamos į „Independence“, kuriame paverčiamos į dujinę būseną, tai yra gamtines dujas, ir vamzdynais tiekiamos klientams.
„Lietuva turi prieigą jungtimis prie visų aplinkinių rinkų, tiek į šiaurės pusę per Latviją, Estiją iki Suomijos, taip pat turime jungtį, veikiančią nuo 2022 metų gegužės. Ja dujos gali pasiekti ir Ukrainą, ir visą Rytų Europą – Lenkiją, Čekiją, Slovakiją“, – teigė D. Šilenskis.
Be „Independence“ mūsų regione, pasinaudojant jungtimi su Lenkija, galima gauti dujas iš bet kurios vietos Europoje.
Dar yra požeminė gamtinių dujų saugykla Inčukalnyje, Latvijoje, viena didžiausių šiame regione, joje galima saugoti kiek daugiau nei 24 TWh energijos dujų pavidalu.
„Taip pat Estijoje yra įrengta krantinė, kurioje bet kuriuo metu dujovežį laivą galima prišvartuoti ir išdujinti. Plius yra jungtis su Suomija, kur yra panašus SGD terminalas, kaip Klaipėdoje. Taigi Baltijos regionas, kalbant apie dujų tiekimo patikimumą, yra užtikrintas“, – akcentavo D. Šilenskis.
Nutraukė ekonominį šantažą
„Independence“ projektas galiausiai nutraukė ekonominį Rusijos dujų šantažą, kai Lietuva daugybę metų už dujas kaimynei mokėdavo 40 proc. brangiau nei visos kitos Europos šalys.
„Mes tas pamokas išmokome anksčiau ir investavome į kritiškai svarbią infrastruktūrą. Todėl šiandien esame vienas atspariausių, dujų tiekimo požiūriu, regionų Europoje. Mes buvome energetinė sala, priklausėme nuo dujų tiekimo tik iš kaimyno, kuris niekada nebuvo draugiškas mūsų atžvilgiu. Ir vienintelis būdas išvengti ekonominio šantažo – būti savarankiškiems. Buvo priimtas sprendimas ir rasta alternatyva, kuri dabar mus saugo nuo nepagrįstų kainų ir garantuoja tiekimo patikimumą“, – pabrėžė D. Šilenskis.
Ar ne rusiškame leidinyje apie tai buvo parašyta?
Atsiradus „Independence“ Klaipėdoje, anot D. Šilenskio, dujų kaina pasikeitė ne tik Lietuvoje, bet ir visose rinkose, kurios susietos jungtimis.
„Nuo pirmos dienos, kai atsirado jungtis į Suomiją, ten dujų kaina sumažėjo. Ir ženkliai“, – teigė D. Šilenskis.
Dar prieš keliolika metų Lietuva, apsisprendusi turėti nepriklausomą dujų terminalą Klaipėdoje, šiandien yra kelis žingsnius priekyje šioje rinkoje nei kai kurios kitos Europos šalys.
Todėl šiandien lietuvių patirtimi remiasi ir artimiausi mūsų kaimynai europiečiai, Lotynų Amerikos šalys.
Neseniai „KN Energies“ dėl konsultavimo paslaugų sutarė su lenkais, kurie Gdanske stato du tokius terminalus kaip „Independence“.
Kaupimą koregavo kainos
Kalbant apie Europos dujų saugyklas, jos, pasak D. Šilenskio, užpildytos šiek tiek mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„Ir priežastis ne ta, kad trūksta dujų, o kad jos yra kiek per brangios. Įprastai būdavo, kad vasarą dujos atpigdavo, visi užsipirkdavo pigesnių atsargų. Tačiau nebūtinai, kai dujas reikės naudoti, jos bus brangesnės. Nereikia daryti tragedijos – pajėgumų Europa turi daugiau nei pakanka bet kada tas dujas importuoti“, – teigė D. Šilenskis.
Tiesa, negalime žinoti, kokia bus artėjanti žiema, kokią įtaką orams turės natūralus klimato reiškinys El Ninjo, kurio susiformavimo tikimybė, anot Pasaulio meteorologijos organizacijos, yra 80 proc. jau šį birželį–rugpjūtį.
„Šio reiškinio poveikis mūsų regionui nebus tiesioginis, tačiau negalime atmesti, kad žiema bus šalta. Kaip tam pasiruošti? Turėti pakankamas dujų atsargas saugyklose“, – akcentavo D. Šilenskis.
Krizės įtaka neišvengiama
Šiemet į Klaipėdą atgabenamų dujų tiekimo šalys yra Norvegija (60 proc.) ir Jungtinės Valstijos (40 proc.).
„Yra keliolika „Independence“ klientų, kurie užsisako, kokiu metu, koks kiekis suskystintųjų dujų jiems turi būti atgabentas. Mūsų darbas yra pagal suderintą grafiką jas išdujinti bei patiekti į tinklą“, – dėstė D. Šilenskis.
Klaipėdos SGD terminalas neturi ryšio su Artimųjų Rytų dujų tiekėjais. Tačiau yra kitos šalys, kurios dujas iš ten pirkdavo ir dabar ėmė ieškoti kitų tiekėjų, dėl to, išaugus dujų paklausai, rinkoje pasikeitė dujų kaina.
„Šiandien mes neturime tiekimo rizikos, nes iš Artimųjų Rytų regiono pas mus dujos nebuvo tiekiamos. Tiesa, Lenkija gaudavo dujų iš Kataro. Tačiau bet kurioje rinkoje tiekimo sutrikimas turi įtakos kainodaros pokyčiams, nes yra pažeidžiamas pasiūlos–paklausos principas. Todėl tai atsispindi šiek tiek didesnėse dujų kainose. Ir teigti, kad mums jokios įtakos nedaro Hormuzo sąsiaurio krizė, negalime“, – teigė D. Šilenskis.
„KN Energies“ vadovas neslėpė, kad ir Lietuvos dujų vartotojai už energiją moka šiek tiek brangiau nei iki Hormuzo sąsiaurio krizės.
„Tačiau ta kaina nėra kritiška. Pavyzdžiui, lyginant su situacija, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kai buvo uždaryti visi dujų vamzdynai į mūsų regioną, dėl šito sutrikimo dujų kaina buvo pakilusi iki 250 eurų už MWh Europoje. Tai buvo laikinas dalykas, gal daugiau emocinė reakcija dėl nežinomybės rinkose. Šiandien ta kaina svyruoja apie 50 eurų už KWh, tai yra penkis kartus mažesnė, nepaisant Hormuzo krizės. Taip, Kataras yra svarbus, ši šalis užima apie 20 proc. suskystintųjų gamtinių dujų rinkos pasaulyje, bet yra Amerika, Norvegija, kurios geba patenkinti dujų poreikį, net laikinai iškritus vienam rinkos žaidėjui“, – pabrėžė D. Šilenskis.
Svarbaus objekto apsauga
Įtempta situacija yra ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir Baltijos jūroje, kuria į Klaipėdą atgabenami dujų kroviniai.
Tačiau karinio konvojaus dujovežiams lydėti kol kas nereikia.
Vis dėlto Klaipėdos uoste esančiam terminalui, ypatingos svarbos energetikos strateginiam objektui, saugumo klausimas ypač aktualus.
„Antidroninę sistemą mes naudojame jau pustrečių metų, labai džiaugiuosi, kad ir Uosto direkcija neseniai prie to prisidėjo. Virš terminalo yra įteisinta neskraidymo zona, mes turime ir įrangą, kuri gali tą neskraidymo zoną užtikrinti. Tokios svarbos energetinis objektas yra saugomas ne tik iš oro, bet ir paviršiuje, taip pat povandeninė jo dalis yra saugoma ir ne tik mūsų pačių“, – akcentavo „KN Energies“ generalinis direktorius D. Šilenskis.
Naujausi komentarai