Duonos kepėjų versle – neįmenamos mįslės?

Vienoje didžiausių Žemaitijos bendrovių "Molupis ir Ko" – mįslingi dalykai. Net 70 parduotuvių turėjusi įmonė – restruktūrizuojama, o į vienos šeimos rankas sutelkto verslo užkulisiai tapo galvos skausmu prokurorams. Ar galėjo būti mokama alga šeimos narei, kurios darbe niekas nematė? Ar parduotuvės patalpos tikrai pardavinėtos įtartinomis aplinkybėmis? Ar įmonės lėšomis buvo vystomas kitas šeimos verslas? Ikiteisminis tyrimas dėl šių intriguojančių įtarimų mįslingai nutrūko uostamiestyje.

Vietoj pelno – skolos

Tauragėje įsikūrusi įmonė "Molupis ir Ko" priklauso kelias įmones kontroliuojančiai bendrovei. 100 proc. šios įmonės akcijų valdo kita bendrovė "Duonos centras". Ją valdo dar kita įmonė – "Stataura".

Tačiau iš tiesų šis verslas sutelktas į vienos šilališkių šeimos rankas.

"Man taip ir buvo pasakyta: "Čia – šeimos verslas, tavęs vis tiek čia neliks", – pirmąją verslo partnerių reakciją prisiminė Vytautas Liutkus.

25 proc. akcijų jis įgijo už buvusio įmonės direktoriaus Ramūno Šniepio skolą. Buvęs kepyklos vadovas V.Liutkui buvo skolingas stambią sumą.

"Tuo metu įmonė buvo auksinė – modernizuota, įsitvirtinusi rinkoje. Tačiau jau 2017 m. ima byrėti visas parduotuvių, kurių buvo apie 70, tinklas. Ne visų jų patalpos nuosavybės teise buvo valdomos, kai kur buvo tik nuomojama, tačiau iš 70-ies parduotuvių liko tik 13 ir trys kioskai. Įmonei buvo paskelbta restruktūrizacija", – prisiminė V.Liutkus.

Ėmęs domėtis, kas ir kodėl leido įmonės pinigus, smulkusis įmonės akcininkas apčiuopė intriguojančių faktų.

"Kreipiausi į prokuratūrą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Surinkti faktai kelia daugybę klausimų. Tačiau, mano galva, tyrimą vykdę prokurorai ir policijos pareigūnai neišsamiai atliko savo darbą. Tyrimą net nuspręsta nutraukti", – stebėjosi V.Liutkus.

Sutrikdė sandorį

Duonos kepimo verslo subtilybes aiškinosi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vaida Pužauskienė.

Būtent ši prokurorė pareiškė norą dalyvauti konkurse dėl Klaipėdos apylinkės prokuratūros vadovo posto.

Tyrimas dėl turto iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo iš pradžių vyko sklandžiai.

Prokurorams buvo pateikti garso įrašai, kuriuose girdėti, esą tauragiškių duonos verslą valdančios šeimos galva Arūnas Cibitis, kuris yra įmonės "Duonos centras" vadovas, parduoda vieną parduotuvių, su pirkėju sutardamas nuslėpti realią kainą.

Spėjau pagauti juos sandorio metu, įrašiau pokalbį, kuriame girdėti, jog kalbama apie juodus pinigus.

"Jis gavo didesnę pinigų sumą, nei nurodyta notaro tvirtintoje sutartyje. Už parduotuvę buvo prašoma 40 tūkst. eurų. Su pirkėju suderėta ją parduoti už 38 tūkst., oficialiai įforminant 30 tūkst. eurų sandorio sumą. Aštuonis tūkstančius eurų, įtariu, ketinta pasisavinti. Aš spėjau pagauti juos sandorio metu, įrašiau pokalbį, kuriame girdėti, jog kalbama apie juodus pinigus", – tikino V.Liutkus.

Ikiteisminio tyrimo metu parduotuvės pirkėja pati patvirtino, jog patalpas jai aprodė A.Cibitis, kuris iškėlė tokias sąlygas, esą parduos patalpas už 38 tūkst. eurų, tačiau pirkėja turės sumokėti 30 tūkst. pagal notaro patvirtintą sutartį pavedimu, o dar 8 tūkst. eurų teks atseikėti grynaisiais pinigais.

"Tik kilus skandalui, tie aštuoni tūkstančiai buvo įnešti į įmonės kasą", – prisiminė V.Liutkus.

FNTT išvada – nesvarbi?

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos skyriaus pateikta specialisto išvada byloja, jog specialistai įžvelgia rimtų pažeidimų šioje istorijoje.

"Atskaitingas asmuo vykdantysis direktorius A.Cibitis grynųjų pinigų 8 tūkst. eurų priėmimo iš pilietės V.Š. (parduotuvės pirkėjos – A.A.) nepagrindė apskaitos dokumentu – pinigų priėmimo kvitu, avansinėje apyskaitoje piniginių lėšų gavimą užregistravo be dokumento", – rašoma FNTT išvadoje.

Tačiau tiek tyrimą atlikusiems Tauragės policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus pareigūnams, tiek prokurorei V.Pužauskienei pritrūko įrodymų, jog ši byla nukeliautų į teismą.

"Prokurorė niekaip nenorėjo manęs pripažinti nukentėjusiuoju. Tik teismo nutartimi juo buvau pripažintas. Antras momentas, kuris bet kuriam teisėsaugininkui būtų sukėlęs rimtų klausimų, tai, kaip vertinu, įmonės vadovų giminaičių fiktyvaus įdarbinimo epizodas", – pažymėjo V.Liutkus.

Tyrimo metu buvo aiškintasi: dirbo ar ne valytoja Birutos Cibitienės, kuri yra įmonės "Molupis ir Ko" direktorė, sesuo E.P.

Šios moters darbo vietoje tikino nematę net dešimtmečiais įmonėje dirbantys žmonės.

Kepyklos darbuotojai apklausiami teigė, esą apie tokią valytoją net nėra girdėję.

Žmonės minėjo žinantys visai kitu vardu dirbančią moterį. Stebėtina, tačiau taip liudijo dešimtys darbuotojų.

Pakeitė parodymus

Pati įmonės "Molupis ir Ko" direktorės sesuo pirminės apklausos metu pripažino, jog realiai kepykloje nedirbo, o algą atsiimdavo sesers namuose – iš pradžių mokėta grynaisiais, po to – pavedimu į banko sąskaitą.

Į namus atlyginimą jai esą atveždavo sesuo B.Cibitienė.

Apie tai teisėsaugininkams liudijo ir kita šių dviejų moterų sesuo.

Moteris prisiminė, kad apie valytojos darbą sesuo net neminėjusi, nes visą tą laiką slaugė jų mamą, o gyveno iš nedidelio ūkelio.

Nors pirminės apklausos metu B.Cibitienės sesuo aiškino kepykloje buvusi tik kelis kartus, visą laikotarpį nuo 2012 iki 2016 m. mokesčiams, moters sveikatos draudimui ir algai buvo išleista 15 880 eurų.

FNTT specialisto išvadoje pažymėta: "Įmonės "Molupis ir Ko" buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nes apskaitos dokumentais, kurių turinys neatitinka tikrovės, pagrindė darbo užmokesčio priskaičiavimą E.P. 53 atvejais."

Stebėtina, tačiau didelę patirtį prokuratūroje turinti V.Pužauskienė, kuri yra ištyrusi ne vieną rezonansinę bylą, patikėjo staiga parodymus pakeitusia direktorės seserimi.

Ši moteris staiga ėmė aiškinti, jog nesuprato tyrėjos klausimų ir į juos netiksliai atsakė, ėmė tikinti, kad dirbo patalpose, kurios priklauso Tauragės butų ūkiui ir tik vėliau sužinojo, kas jas nuomojasi. Taip esą suvokė, kad dirba sesers šeimos įmonėje.

Padaryta žala – per menka?

Patyrusią teisėsaugininkę įtikino ir tai, jog ši kaime gyvenanti moteris plušėjo namuose, klijuodama lipdukus ant įmonės produkcijos, tačiau nuo 2012 iki 2016 m. niekas iš kitų darbuotojų kažkodėl to neprisiminė.

Šioje istorijoje veikiausiai savų pastebėjimų turėtų ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

Remiantis abejonių keliančiais darbo santykiais buvo mokamos lėšos, o šios išlaidos sumažino įmonės pelną, nuo kurio privaloma mokėti mokestį valstybei.

"Kitų neginčytinų duomenų, kad E.P. įmonėje "Molupis ir Ko" nedirbo, negauta", – nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymi V.Pužauskienė.

Šiuo nutarimu panaikinti įtarimai ir buvusiam įmonės direktoriui R.Šniepiui, ir B.Cibitienei.

Prokurorės sprendime akcentuota, kad atsakomybė asmeniui už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą kyla tik tada, kai mokesčių, kurių siekiama išvengti, suma viršija 100 minimaliųjų gyvenimo lygių (MGL).

Vienas MGL yra 38 eurai. Padauginus iš 100 būtų 3,8 tūkst. eurų.

Kam pirktos mašinų detalės?

"Lietuvos teisėsauga sugeba ištirti net rezonansines vokelių bylas politiko milijonieriaus įmonėje, o štai tokioje byloje tik skėsčiojama rankomis. Esą nieko negalima padaryti, įtariamoji pakeitė parodymus, o kitų įrodymų neva trūksta", – stebėjosi V.Liutkus.

Tauragiškis žeria ir daugiau priekaištų teisėsaugininkams.

Ikiteisminio tyrimo metu Tauragės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui buvo pateikta duomenų, jog šioje įmonėje galbūt galėtų būti ir daugiau neskaidrios apskaitos apraiškų.

Tačiau tyrėjai nežinia kodėl nepanoro gilintis į šiuos duomenis.

"Pareiškime buvo nurodyta, jog įmonės parduotuvėse surinktus pinigus inkasuodavo ne atsakingi asmenys įnešdami į banko sąskaitą, o vairuotojai, kurie kaip kurjeriai parveždavo užklijuotus vokus su banknotais. Tokia schema sudaro sąlygas į firmines parduotuves atvežti daugiau produkcijos nei apskaityta. O grynųjų perteklių kartu su oficialiomis pajamomis vairuotojai voke parveždavo Cibičių šeimos nariams", – pareiškime prokurorams mini V.Liutkus.

V.Liutkaus surinktais duomenimis, dažniausiai vokus esą surinkdavo Birutos ir Artūro Cibičių sūnus Aurimas. Jis yra įmonės "Stataura" direktorius.

"Vairuotojams kėlė nuostabą tai, kad įmonė gauna detales, tačiau senų automobilių jomis neremontuoja. Šią aplinkybę galima lengvai patikrinti paėmus įmonės apmokėtas sąskaitas už automobilių dalis ir jas palyginti su automobilių detalių panaudojimu. Informuoju, kad Aurimas Cibitis vykdė papildomą veiklą – naudotų automobilių remontą ir prekybą jais", – rašoma skunde Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Tauragės teisėsaugininkai nesiaiškino ir to, ar Cibičių sūnus statėsi namą įmonės sąskaita, tad jokių priekaištų jam niekas ir nereiškė.

Skundai vadovybei

Tinkamai ar ne prokurorė V.Pužauskienė priėmė sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, dar turės galimybę įvertinti aukštesnysis prokuroras.

V.Liutkus pateikė skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui Donatui Blinstrubiui.

"Ikiteisminis tyrimas, apie kurį teiraujatės, Klaipėdos apygardos prokuratūroje tikrai buvo atliekamas, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytos nusikalstamos veikos dėl galimo turto pasisavinimo, iššvaistymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tačiau, pagal surinktus duomenis nenustačius nusikalstamų veikų požymių, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Informuojame, kad priimtas nutarimas dar neįsiteisėjęs ir yra proceso dalyvių apskųstas. Kadangi procesas šioje byloje nėra pasibaigęs, šiuo metu daugiau viešintinų duomenų neturime", – rašoma D.Blinstrubio pateiktame atsakyme dienraščiui.

Beje, 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro buvo klausiama, ar gali būti tiesos kalbose, jog anksčiau prokurorė V.Pužauskienė turėjo darbo patirties tame regione, kuriame veiklą vykdo ikiteisminiame tyrime minėta įmonė?

"Taip pat atsakydami į jūsų paklausimą, norėtume akcentuoti, kad prokuratūra neturi duomenų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminiam tyrimui vadovavęs ir jį kontroliavęs prokuroras būtų kaip nors susijęs su jūsų minimais asmenimis. Taip pat akcentuojame, kad proceso dalyviai, turėdami informacijos ar jausdami galimą šališkumą, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 60 straipsnį turi teisę teikti nušalinimus tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek prokurorui. Tačiau šiuo atveju proceso dalyviai šia teise nepasinaudojo", – pastebėjo D.Blinstrubis.

Prokurorė Šilalėje – ne svetima

Prokurorė V.Pužauskienė dienraščiui patvirtino, jog prokuratūros sistemoje ji dirba nuo 1998-ųjų, o darbo stažas siekia net 21 metus.

Tiesa, moteris prieš tai dirbo policijoje.

"Nuo 1998 m. trejus metus dirbau Šilalės apylinkės prokuratūroje. O 2001-aisiais perėjau dirbti į Klaipėdos apylinkės prokuratūrą. Dirbau Baudžiamojo persekiojimo skyriuje, vėliau – Apeliaciniame skyriuje, dar vėliau – Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje. Visur esu padirbusi po 5–7 metus", – neslėpė V.Pužauskienė.

Skundus laiko vėjais

Dienraštis teiravosi, ar džiaugiasi dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo įmonės "Molupis ir Ko" direktorė B.Cibitienė?

Ką aš žinau, nei aš džiaugiuosi, nei jaudinuosi.

"Ką aš žinau, nei aš džiaugiuosi, nei jaudinuosi. Kadangi manau, jog tai buvo vėjai. Nežinau, iš kur paimti visi tie skundai", – tikino B.Cibitienė.

Tiesiai šviesiai paklausus, ar buvo įdarbinta įmonėje jos sesuo, B.Cibitienė aiškino, jog tai – netiesa.

"Baikite, nieko to nebuvo", – ranka numojo moteris.

Pasiteiravus, kodėl direktorės sesers niekas nėra matęs darbe, o dauguma darbuotojų jos net nepažįsta, direktorė aiškino, jog įmonėje dirba 400 žmonių.

"Parduotuvių yra visoje Lietuvoje. Ji dirbo visai kitame pastate. Praeinant gal kas ir susitiko, bet policijai paklausus, ar tu pažįsti vieną ar kitą žmogų, atsakė, nežinau. Sesuo tikrai nepatvirtino, kad nedirbo. Tikrai dirbo. Daugiau nieko negaliu pakomentuoti. Prašome klausimus atsiųsti raštu", –  padėdama telefono ragelį staiga pokalbį baigė B.Cibitienė.

Ne ką daugiau kalbus buvo ir jos vyras – A.Cibitis, įmonės akcininkas.

"Aš neturiu laiko komentuoti ir aiškinti čia kažką. Aš turiu darbo. O kodėl aš turiu pasakoti? O gal jūs iš gatvės? Atsiųskite klausimus raštu, mes atsakysime", – tik tiek tepanoro apie situaciją kalbėti A.Cibitis.

Nors jam du kartus – telefonu ir raštu – buvo siūloma pasinaudoti teise pateikti savo požiūrį apie susiklosčiusią situaciją, atsakymo nebuvo sulaukta.

Į klausimus, išsiųstus raštu, plačiau nesiteikė atsakyti ir B.Cibitienė.

"Dalis Jūsų reikalaujamos informacijos tiesiogiai susiję su ikiteisminio tyrimo metu nagrinėtomis aplinkybėmis, ikiteisminio tyrimo procesas nėra pasibaigęs, todėl jų komentuoti nėra teisinio pagrindo", – gegužės 3-iąją atsiųstame elektroniniame laiške teigė verslininkė, samprotaudama apie viešojo intereso gynimo poreikį ir motyvuodama, kad visuomenei ši informacija neaktuali.

Kai dienraštis paaiškino, kad reikalas vis dėlto yra tiesiogiai susijęs su viešojo intereso gynimu, ir dar kartą jai primygtinai pasiūlė atsakyti į klausimus, moteris atsitvėrė tylos siena.

Teismas jau skyrė baudą

Beje, Tauragės apylinkės teismas B.Cibitienei už tai, kad restruktūrizuojamos įmonės vadovė pirmenybę teikė kitiems kreditoriams, nesumokėjo mokesčių valstybei, o mokėjo verslo įmonėms, skyrė 1,4 tūkst. eurų baudą.

Teismas konstatavo, jog buvo pažeistas Civiliniame kodekse nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, vadovė tai darė žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir turi mokestinę nepriemoką valstybei.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
tai ne naujiena

Pilietis

Pilietis portretas
Tokius verslininkus reikia viešinti,kurie ateję į kitą miestą sužlugdė gerą vardą turinčią ir pelną duodančią įmonę,o šie žmonės be sąžinės graužaties baigia ją sunaikinti,kur mūsų teisėsauga žiūri ir vėl viskas verslininkų naudai.Lauksime tęsinio ir tikimės su gera pabaiga teisingumo.

Faktas

Faktas portretas
Sąžiningi žmonės būtų nenustekenę klestinčios įmonės , Netrūktų darbininkų ir tikrai į tokius reikalus būtų neįtraukti ...
VISI KOMENTARAI 12
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių