Valstybės kontrolė susidomėjo, kodėl Klaipėdos E.Balsio menų gimnazija nesiima sutvarkyti Gedminų dvaro pastato vertės nustatymo bei įregistravimo dokumentų ir baksnoja audito išvadomis. Gimnazijos vadovybė aiškina, kad tokiems darbams švietimo įstaiga neturi dešimčių tūkstančių litų.

Pastatų vertė – 3,5 mln. litų

Valstybės kontrolei ėmus aiškintis, kokios vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto turi valstybė, pastebėta, kad daugybės šalies biudžetinių įstaigų turtas įregistruotas neteisingai.

„Viso trijų pastatų komplekso vertė siekia 3,5 mln. litų. Kadangi mes ne taip seniai sužinojome, kad dvaras yra įrašytas į nekilnojamojo turto kultūros vertybių sąrašą, mums nurodoma atskirti dvarą nuo mokyklos ir jį atskirai įregistruoti“, – aiškino gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius.

Dokumentų paruošimas, visų procedūrų įvykdymas, komisijų sudarymas, pasak švietimo įstaigos vadovo, gali atsieiti 10 tūkst. litų.

„Mokykla tokių pinigų neturi, tad kol kas jokių procedūrų nevykdome. Tačiau mes šį pastatą taip pat prižiūrime ir prižiūrėsime, nors jis ir nėra registruotas kaip naujas objektas“, – tikino gimnazijos vadovas.

Dvaro pastatas, kuriame veikia mokykla, įvertintas 1 mln. 212 tūkst. litų.

Metinis biudžetas nedidėjo

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas aiškino, kad Gedminų dvaras yra įregistruotas kultūros vertybių registre.

„Jis mūsų registre įregistruotas, ir tai nekainuoja. Mūsų darbas prižiūrėti, kad jis būtų saugomas. Gali būti, kad dvaras neregistruotas kituose registruose, bet tai ne mūsų sritis“, – tikino L.Kavaliauskas.

Gimnazijos vadovas tikino, kad tokioms išlaidoms švietimo įstaiga pinigų neturi, nes vis dar yra skolinga už šildymą.

„Aš su siaubu laukiu minimalios algos padidinimo, nes papildomų lėšų iš biudžeto nebus skirta. Kaip teks išmokėti atlyginimus, dar nežinome. Padidintas atlygis mokytojams už sąsiuvinių taisymą, už pasiruošimą pamokoms, bet lėšų valstybė neskyrė. Kaip mums dar dvarą registruoti?“ – piktinosi G.Misiukevičius.

Makulatūra – ilgalaikis turtas

Gimnaziją Valstybės kontrolės auditoriai kritikavo ir dėl bibliotekos fondų registravimo. Esą net menkiausios brošiūros turi būti apskaitytos ir vadinamos įstaigos ilgalaikiu turtu, o jo vertė viršija net 320 tūkst. litų.

„Finansų ministerija buvo išaiškinusi, kad mokyklos, kurios neturi viešųjų bibliotekų, savo turimas bibliotekas ir fondus gali registruoti kaip atsargas. Vėliau Valstybės kontrolė išaiškino, kad tokie saugomi fondai turi būti įregistruoti kaip ilgalaikis turtas“, – aiškino E.Balsio gimnazijos buhalterė Laima Kalesnikienė

G.Misiukevičius pastebėjo, kad dauguma šių leidinių nėra itin vertingi.

„Aš tai vadinu makulatūra. Išleista daugybė leidinių apie Europos Sąjungą, kitų brošiūrų, kurių niekam nereikia. O, pasirodo, visa tai mums reikia saugoti kaip ilgalaikį turtą“, – stebėjosi gimnazijos vadovas.

Iškasė paveldo akmenis

Gimnazijos vadovas G.Misiukevičius tikino, kad tenka sukti galvą ir dėl kitų vertybių, kurias norėtųsi išsaugoti, tačiau tam trūksta lėšų.

„Neseniai išvalytas Draugystės parko tvenkinys. Turiu nuotraukas, kuriose matyti senajame tvenkinyje buvusi salelė, o jame – akmuo. Šis akmuo nėra kaip nors pažymėtas. Gavome dokumentą, kad jis yra priskirtas paveldui. Tik kaip mums tą akmenį parsivežti, nes statybininkai jį taip ir paliko ant kranto? Iš kur gauti lėšų?“ – klausė G.Misiukevičius.

Dar vieną skaptuotą akmenį gimnazijos darbuotojai parsigabeno iš vieno devynaukščio namo kiemo.

„Jis gulėjo pievoje netoli Šiaulių gatvės. Buvo žinių, kad šis akmuo yra iš čia buvusių vartų. To dvaro palikimą mums tenka rankioti iš pašalių“, – kalbėjo gimnazijos vadovas.