Dvasingumas – už pinigus (kiek kainuoja nušvitimas arba išsilaisvinimas)

Ieško skirtingų dalykų

Kunigas Gediminas Numgaudis, paklaustas, ar nekelia pavojaus neaiškūs religiniai mokytojai, tikino, kad viskas priklauso nuo to, ar dvasinio kelio ieškantis žmogus turi stuburą.

"Tai priklauso ir nuo to, ko žmogus ieško. Gal jis ieško tiesos? O gal ieško užuojautos, šilumos, meilės? Tokiu atveju žmogus tikrai gali pakliūti į bėdas. Net sektų nereikia, galima nukentėti ir nuo kito žmogaus", – kalbėjo dvasininkas.

G.Numgaudis įsitikinęs, kad prieš puldamas į naujoviškus tikėjimus, žmogus turėtų susipažinti su savo krašto, kuriame jis gimė, religija.

"Nenoriu juodinti nė vienos kitos religijos, kiekviena bendruomenė yra gyvas organizmas. O jame gali pasitaikyti visko – sukčių ir apgavikų. Tačiau dažniausiai žmonės vaikšto su pretenzija būti mylimi, bet patys sau tokios užduoties neiškelia – pats aš pirmiausia turiu mylėti kitą, o ne piktintis, kad niekas nemyli", – sakė kunigas.

Sektų Lietuvoje nėra

Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas tikino, kad šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 1275 religinės bendruomenės, bendrijos ar kitos religinės organizacijos, iš jų – 1089 tradicinės religinės organizacijos ir 186 tradicinėmis nelaikomos religinės organizacijos.

"Terminas "sekta" turi neigiamas konotacijas ir todėl nėra plačiai vartojamas religines bendruomenes tyrinėjančių mokslininkų. Kur kas dažniau yra kalbama apie "naujuosius religinius judėjimus". Sektos sąvoka taip pat nėra teisinė sąvoka, ji nevartojama Lietuvos teisės aktuose", – teigė S.Tichomirovas.

Patarėjas prisiminė, kad 2004 m. ministerija buvo atsisakiusi registruoti dabar vadinamą meditacijos centrą "Ojas". Šis sprendimas buvo apskųstas teismui ir 2005 m. teismo sprendimu ši religinė bendruomenė buvo įregistruota.

Komentaras
Milda Ališauskienė
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros vedėja

Religiniai judėjimai ir jų idėjos jungia įvairius žmones. Kai keliame klausimą apie tokių judėjimų pavojus, reikėtų konkretinti, kas galėtų būti pavojinga? Manau, kad turėtume galvoti apie konkretų žmogų, kurį gali paveikti dalyvavimas judėjimo veikloje. Pavojų iškyla tuomet, kada žmogus neturi prieinamos informacijos apie judėjimo mokymo bei praktikų pobūdį, kai yra neatskleidžiami kai kurie judėjimo veiklos aspektai, kai jis nebegali laisvai pasirinkti narystės ar pasitraukimo iš jo, kai apribojamos jo laisvės ir teisės. Žmonės dalyvauja religinių judėjimų veikloje dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti ir asmeninės priežastys, gyvenimo kelio ar santykių su artimaisiais krizės, gali būti nusivylimas kitomis religinėmis bendruomenėmis, gali būti susidomėjimas naujomis idėjomis ar religinių bendruomenių veiklos formomis. Religijos reiškinys iš principo neatsiejamas nuo baimės jausmo. Apie tai kalbėjo dar religijų tyrėjai klasikai. Visose religijose egzistuoja baimės aspektas, turbūt daugelis pamename ir pasakymą "Dievo pirštas". Įtampos ir baimės palaikymas leidžia palaikyti bendruomenės bendrumo jausmus. Be to, abejones keliantis ar prieštaraujantis bendruomenės vadovui asmuo turi sulaukti tam tikro atsako iš bendruomenės lyderio, tam kad šis išlaikytų autoritetą bendruomenės akyse.