„Tie žaisliukai nepaprasti, jie yra ypatingi, sukurti 2021 metais, kada ponia [Diana] Nausėdienė sugalvojo tokią akciją, kuri apėmė visą Lietuvą. Ji pakvietė kurti kalėdinius žaisliukus Prezidentūros eglei“, – šnekėjo Kretingos muziejaus vadovas Romandas Žiubrys.

Į Kretingą atkeliavę vilnoniai paukščiai, anot muziejaus vadovo, jau yra mūsų istorija.

„Gyvendami dabartimi, galvodami apie ateitį, mes šiuos žaisliukus labai branginame, nes suprantame, jog jau dabar jie yra istorija, o bėgant metams jie taps dar brangesni mums visiems“, – kalbėjo Kretingos muziejaus vadovas.

Ypatingus, istorijas pasakojančius eglutės žaislus turi daugelis.

„Abu su vyru turime namie iš vaikystės, iš savo šeimų atsivežę po vieną stiklinį žaisliuką ir kiekvienais metais dedame“, – teigė pašnekovė.

„Turiu būtent savo vaikų. Vienam mano vaikui 40, kitam – 35, bet turiu tokius ilgomis plonomis kojytėmis, vadinasi elfai. Aš juos laikau savo anūkams“, – sakė kita pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kretingos muziejaus istorikė sako, kad eglutės žaisliukai ir yra gyvenimo atspindys. Per Antrąjį pasaulinį karą gaminta nedaug žaislų, o ir tie buvo kareivėliai ar tankai.

Žmonės su muziejininkais daugiausia dalijasi žaisliukais, likusiais iš sovietmečio. Tuomet eglės buvo puošiamos vadinamų pasiekimų simboliais, tarkime, raketomis ar kosmonautais. Gausu buvo ir įvairių filmukų herojų.

„Labiausiai akį traukia Kūlverstukas. Kai papasakojau, kad tokį žaisliuką turime, visi bėgo ieškoti ir labai nustebo, jog Kūlverstukas neturi ausyčių“, – pasakojo istorikė Rasa Klasinskaitė.

Bet tarp sovietinių žaisliukų gausiausia vaisių ir daržovių, ypač kukurūzų.

Gyvendami dabartimi, galvodami apie ateitį, mes šiuos žaisliukus labai branginame, nes suprantame, jog jau dabar jie yra istorija, o bėgant metams jie taps dar brangesni mums visiems.

„1950–1960 metais buvo Chruščiovo agrarinė reforma. Jis nuvažiavo į Ameriką ir parsivežė kukurūzo burbuolę. Mes matome porą tokių. Na, o kiti vaisiai turėjo akcentuoti tą gausą ant stalo. Kai kurios šeimos turėjo, bet tikrai ne visos. Tie žaisliukai kaip ir rodė, jeigu ant stalo nėra, bent jau eglutė papuošta“, – nurodė R. Klasinskaitė.

Taip ant eglučių atsirado mandarinai, vynuogės, citrinos ir net agurkai. Retas žino, kad Kalėdų eglės puošimo tradicijos yra senos – jos XVI amžiaus pradžioje gimė Vokietijoje.

„Pirmą kartą papuošė ne eglutę – papuošė pušį. Žaisliukai buvo žvakutės, bet tai buvo trumpai, nes žmonės suprato, kad ugnis ir medis nedera tarpusavyje“, – tikino istorikė.

Apie 300 metų eglutes žmonės puošė vaisiais, riešutais, meduoliais, kiek vėliau – rankų darbo papuošalais. Pirmųjų stiklinių burbulų tėvynė irgi Vokietija. Joje XIX amžiaus viduryje pradėti pūsti stiklo burbulai. O Lietuvoje Kalėdų eglės pradėtos puošti tik XX amžiaus pradžioje. Iš pradžių tai darė tik didikai.

„Nes tik jie galėjo įsigyti brangius kalėdinius stiklinius žaislus. Kažkiek vėliau pradėjo puošti ir kaimo žmonės, miestiečiai. Jie gamino iš popieriaus, šiaudų, iš to paties maisto tuos žaisliukus“, – pabrėžė R. Klasinskaitė.

Muziejininkė abejoja, ar dabar populiarūs plastikiniai eglės žaisliukai ateityje taps vertinga šeimos relikvija.