Tyrimo duomenys rodo, kad pernai gruodį O. Vėbrienė įsakymu nustatė priemokų dydžius už pasyvųjį budėjimą namuose ne tik kitiems ADD darbuotojams, bet ir sau pačiai. Nustatyta, kad už vieną pasyviojo budėjimo namuose valandą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui mokama 50 procentų dydžio vienos darbo valandos priemoka, skaičiuojant nuo vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. Nuo šių veiksmų O. Vėbrienė nenusišalino. VTEK nuomone, vadovės galimybė gauti priemoką yra jos privatus interesas, taigi ji šioje situacijoje negalėjo išlikti objektyvi ir nešališka.
Pabrėžtina, kad VTEK nekvestionuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ar pareigos pasyviai budėti namuose ir gauti už tai priemokas. VTEK akcentuoja, kad atliekant tarnybinės pareigas privalu vengti situacijų, kai sprendimai priimami esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui.
Nesant teisiniam vertinimui reikalingų duomenų, VTEK nustraukė tyrimą dėl aplinkybių, kai O. Vėbrienė patvirtino AAD gaunamų pranešimų apie aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus priėmimo, registravimo, reagavimo į juos ir informacijos teikimo tvarkos aprašą, kuriuo buvo įtvirtintos galbūt išskirtinės sąlygos pasyviai namuose budinčiai AAD vadovybei bei sukurtos prielaidos gauti priemokas už minėtąjį budėjimą. Nustatyta, kad dar iki šio aprašo įsigaliojimo šių metų vasarį, AAD vadovybės pasyvus budėjimas namuose buvo laikytinas formaliu dėl netinkamai sudaromų pasyvaus budėjimo namuose grafikų, neužtikrinant, jog budėjimą namuose vykdytų optimalus pareigūnų skaičius. Taigi aplinkybė, jog O. Vėbrienė aprašu savaime sukūrė sąlygas namuose pasyviai budinčiai vadovybei nevykti į skubaus reagavimo pranešimus, yra paremta ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis.
Pažymėtina, kad, jei atsirastų naujų duomenų, kurie leistų atlikti teisinį vertiimą, nutrauktas tyrimas gali būti atnaujintas.
Tyrimas atliktas Aplinkos ministerijos pranešimo pagrindu.
Nutraukti tyrimą dėl bendrovės „Lietuvos žirgynas“ direktorės F. Kelmickaitės elgesio
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl bendrovės „Lietuvos žirgynas“ direktorės Felicijos Kelmickaitės elgesio.
Buvo pranešta, jog šių metų birželį ji pateko į interesų konfliktą, kai nutraukė bendrovės teisinių paslaugų sutartį su advokatu, su kuriuo ją sieja privatūs interesai. VTEK aiškinosi, ar F. Kelmickaitė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
Tiriant nenustatyta, kad ji būtų nusišalinusi nuo teisinių paslaugų sutarties nutraukimo ir apie tai informavusi bendrovė „Lietuvos žirgynas“ valdybą. Informacija, kad advokatas, su kuriuo bendrovė yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį ir tai, kad sutartis turėtų būti nutraukta, valdybai buvo pateikta posėdyje. Bendrovės „Lietuvos žirgynas“ valdyba atskirai nesvarstė klausimo dėl galimo F. Kelmickaitės interesų konflikto ir neprieštaravo minėtosios sutarties nutraukimui.
VTEK vertinimu, nors F. Kelmickaitė pareigą nusišalinti realizavo ne iki galo, tačiau buvo aktyvi ir ėmėsi veiksmų interesų konflikto situacijai suvaldyti bei informavo valdybą apie savo ryšius su advokatu, o susitarimas buvo pasirašytas bendrovės „Lietuvos žirgynas“ valdybai neprieštaraujant. Taigi F. Kelmickaitė valingai siekė išvengti interesų konflikto situacijos ateityje. Kita vertus, tai, kad bendrovės valdyba neavedė susitarimo pasirašyti kitam bendrovės atstovui, neturėtų būti laikoma F. Kelmickaitės pažeidimu.
Tyrimas atliktas gauto pranešimo ir papildomai surinktos informacijos pagrindu.
Tirti MITA laikinosios direktorės B. Bukauskaitės elgesį
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tirs, ar Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorės pareigas laikinai einanti Birutė Bukauskaitė nepateko į interesų konfliktą. Aiškinamasi situacija, kai ji sprendė klausimus, susijusius su jos artimo asmens vadovaujama MB „Vikingų žaidimai“. Šis juridinis asmuo MITA vykdė projektą „Inovatyvaus edukacinio e-žaidimo prototipas kūrybiškos asmenybės ugdymui“, o B. Bukauskaitė įsakymu sudarė darbo grupę, kuri vertino šio projekto pasiekimo rodiklių reikšmes.
Tyrimo metu bus vertinama, ar B. Bukauskaitė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti in teresų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai surinktos informacijos pagrindu.
Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
Tirti advokatės F. Kukliansky galbūt nedeklaruotą lobistinę veiklą
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl advokatės Fainos Kukliansky elgesio galbūt nedeklaravus lobistinės veiklos. Tyrimas pradėtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) biuro pateiktos informacijos pagrindu.
Šių metų gegužę F. Kukliansky kreipėsi į du Seimo narius bei TTK ir pateikė konkretų pasiūlymą papildyti Pilietybės įstatymą sąvoka, kas yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo. F. Kukliansky yra registruota lobistė, tačiau minėtosios veiklos galbūt nedeklaravo visuomenei Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS), kaip to reikalauja Lobistinės veiklos įstatymas.
Bus aiškinamasi, ar ji nepažeidė šio teisės akto įpareigojimų lobistinę veiklą deklaruoti per 7 dienas nuo šios veiklos pradžios.
Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
AGATA tapo įtakdare teisėkūrai, pasipildė ir lobistų sąrašas
Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) tapo įtakdare teisėkūrai. Tokį sprendimą priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), atsižvelgdama į šios asociacijos prašymą.
Šiuo metu registruotas 41 įtakdarys teisėkūrai. Šį statusą gali savanoriškai įgyti asmenys, kurie nėra laikomi lobistais pagal Lobistinės veiklos įstatymą. Jiems taip pat suteikiama galimybė įtikinėti asmenis teikiant siūlymus dėl teisės aktų. Siekdami skaidrumo, įtakdariais teisėkūrai gali tapti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos. Norėdami įsiregistruoti įtakdariais teisėkūrai, asmenys turi pateikti prašymą per VTEK administruojamą Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS) ir sumokėti vienkartinę 10 Eur valstybės rinkliavą.
Šiemet darytą įtaką teisėkūrai įtakdariai turės deklaruoti kitąmet, iki vasario 1 d. per sistemą SKAIDRIS. Jų deklaracijos viešos. Įtakos teisėkūrai nedeklaruojantį asmenį VTEK gali pašalinti iš įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų sąrašo.
VTEK pakoregavo ir registruotų lobistų sąrašą. Į jį įtraukta Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacija bei išbrauktas Martinas Nyderis. Sprendimus VTEK priėmė atsižvelgdama į gautus šių asmenų prašymus.
Šiuo metu Lietuvoje yra 252 registruoti lobistai. Visą jų sąrašą galima rasti VTEK interneto svetainėje esančioje Skaidrių teisėkūros procesų sistemoje (SKAIDRIS). Legaliai vykdyti lobistinę veiklą gali tik į lobistų sąrašą įrašyti ir šią savo veiklą deklaruojantys juridiniai arba fiziniai asmenys. Siekdami veikti skaidriai, verslo atstovai ir kiti asmenys prašymą įrašyti juos į lobistų sąrašą gali VTEK pateikti internetu. Registruojantis taikomas vienkartinis 10 Eur valstybės rinkliavos mokestis.
Užsiregistravę ir sąžiningai deklaruodami siekius tobulinti teisės aktus, asmenys prisideda prie demokratijos stiprinimo valstybėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pabrėžia, kad informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Jei asmenys tokios veiklos nedeklaruoja, visuomenė neturi galimybės žinoti, kas ir kokiais interesais veikia teisėkūros procese.
Taip pat turi būti užtikrintas ne tik lobistinės veiklos skaidrumas, bet ir lobisto teisė vykdyti lobistinę veiklą. Taigi viešojo sektoriaus atstovams VTEK pataria susitikimų su lobistais nevengti, tačiau visuomet išsiaiškinti, kieno interesams lobistas atstovauja ir patirtą lobistinę įtaką deklaruoti.
Naujausi komentarai