Privalumų – žymiai daugiau

Įkrovimo stotelės įrengtos bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ teritorijoje. Dar penkios tokios stotelės pastatytos autobusų stotyje.

Naujieji ilgieji elektriniai autobusai talpins per 120 keleivių. Juose – ne vienas privalumas tiek keleiviams, tiek ir vairuotojams – nuo šildomų sėdynių, patobulintos keleivių informavimo sistemos, didesnių ekranų, USB jungčių keleivių elektronikos prietaisams iki autobusų išorėje ir viduje esančių paslaugų mygtukų su specialiu žymėjimu, pritaikytų klausos ir regos negalią turintiems keleiviams.

Autobusuose sumontuotos rampos įvažiavimui neįgaliojo ar vaiko vežimėliui, o pneumatinė pakaba leidžia pasvirti į dešinę, palengvinant įvažiavimą į saloną. Pakaba gali iškelti autobusą aukštyn, taip padidinant pravažumą ar įveikiant kliūtį.

Inovatyvu: naujuosiuose autobusuose kur kas daugiau privalumų negu dyzelinu varomuose. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Tikslas – 100 proc. ekologiški

Pasak „Klaipėdos paslaugų“ generalinio direktoriaus Vaido Ramanausko, uostamiestyje – jau 13 tokių autobusų, padėsiančių Klaipėdai žengti ekologiškumo link.

„Europos Sąjunga seniai numatė reikalavimus, kad nuo 2030 m. didžiuosiuose miestuose neliktų taršių transporto priemonių. Turi likti tik dujomis, elektra arba vandeniliu varomos transporto priemonės. Tuo keliu ir einame, įgyvendiname visas direktyvas ir džiaugiamės, kad tai padaryti pavyko pirmiesiems“, – sakė V. Ramanauskas.

Elektriniai autobusai krausis naktį apie 3,5 val. Pagal gamintojo pateikiamą informaciją, vienu įkrovimu autobusas nuvažiuos ne mažiau nei 411 kilometrų. Vidutinės elektros energijos sąnaudos 100 kilometrų įveikimui – 135,7 kW/h, tad keleivius be trukdžių veš visą dieną.

„Tai – sektinas pavyzdys“

„Važiuojant tokiomis transporto priemonėmis, mieste nebebus išmetama tūkstančiai tonų CO2 emisijų, kietųjų dalelių. Šie įgyti autobusai – pirmas žingsnis, mūsų miestas jį žengia sparčiausiai Lietuvoje. Kiek girdžiu iš kolegų Kaune ir Vilniuje, tai – sektinas pavyzdys“, – pažymėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Šie įgyti autobusai – pirmas žingsnis, mūsų miestas jį žengia sparčiausiai Lietuvoje.

Jis taip pat užsiminė ir dėl bilietų kainų.

„Galiu garantuoti klaipėdiečiams, kad Klaipėda „neišsišoks“ su bilietų kainomis ne daugiau negu Vilnius ar Kaunas. Kalbėta apie kainų dydį, nuolaidas. Neatsitraukiu nuo savo siūlymo, kad žmonės, sulaukę pensinio amžius, galėtų naudotis nemokamai“, – teigė A. Vaitkus.

Pasak mero, šie elektrobusai ateityje veikiausiai taps viena pigiausių transporto priemonių gyventojams.

„Dabar didžiausias mūsų siekis – pasiekti bendrą susitarimą su elektros tiekėjais, jog šie leistų įrengti daugiau elektrobusų įkrovimo vietų, kad jau artimiausioje ateityje galėtumėme visus dyzelinu varomus autobusus pakeisti į elektrinius“, – sakė uostamiesčio vadovas.

Arvydas Vaitkus. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pirmauja Baltijos šalyse

Pažymima, kad bendrovės „Busnex“ Lietuvoje atstovaujamo prekinio ženklo „YES EU“ ir koncerno „CRRC Electric Vehicle Co. Ltd“ europinio standarto elektriniai autobusai „YES EU18“ yra naujiena Lietuvoje, tačiau jau ne vienerius metus jais vežami keleiviai Belgijoje, Norvegijoje, Italijoje ir kitose ES šalyse.

Net 18 metrų siekiantys elektriniai autobusai pakeis bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ iki šiol naudojamas analogiško dydžio dyzelinu varomas keleivinio transporto priemones.

Miesto tipo žemagrindžiai autobusai nupirkti su ES fondų parama, vykdant bendrą Klaipėdos savivaldybės ir bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ projektą „Klaipėdos miesto viešojo transporto priemonių atnaujinimas“.

13 pailgintų elektrinių autobusų kainavo 8,047 mln. eurų, iš kurių tik 15 proc. sumos apmokėjo Klaipėdos savivaldybė.

„Mes, keleivių vežėjai, visada labai džiaugiamės naujomis transporto priemonėmis, kuriomis keleivius galima vežti patogiau, geriau ir maloniau“, – džiaugėsi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.

Bendrovės „Busnex“ vadovas Simonas Ramanauskas akcentavo, kad Klaipėda pirmauja net ir Baltijos šalyse.

„Baltijos šalyse tokie ilgieji elektriniai autobusai yra pirmieji. Nei Vilnius, nei Kaunas jų neturi. Kiti Lietuvos miestai ir miesteliai renkasi mažesnius 9–10 metrų autobusus“, – sakė S. Ramanauskas.