Europinių fondų gausybės ragas

Diktatas iš Vyriausybės?

Nuo 2021 iki 2027 metų visiems Lietuvos regionams bus skiriama 1,6 mlrd. eurų europinių lėšų, didžiausia suma, nei buvo skiriama iki šiol.

Šitame finansavimo periode Klaipėdai tenka apie 75 mln. eurų.

Visi šie pinigai turi būti panaudoti iki 2029 m. rugsėjo 30 d.

ES lėšomis finansuojamos Regionų plėtros programos tikslas yra pagerinti paslaugų kokybę ir infrastruktūrą šalies regionuose.

Prieš tai Lietuva buvo gavusi pastabų iš ES institucijų, kad pas mus esą nėra realaus regioninio planavimo.

Nors dabar iš Vyriausybės taip pat yra „nuleidžiama“, kam bus skiriama parama, tačiau teigiama, kad šiuo metu suteikiama daugiau laisvės savivaldybėms.

Manau, kad mes spėsime juos panaudoti, nes Klaipėdos savivaldybė jau turi parengusi daug techninių projektų.

Palikta pasirinkimo laisvė

Esą, jei savivaldybė nuspręs, kad jiems nereikia socialinės infrastruktūros, bus galima daugiau skiriamų ES pinigų panaudoti aplinkos sutvarkymui mieste ar investuoti į sveikatos priežiūros ilgalaikes paslaugas.

Tad yra palikta tam tikra laisvė, kur panaudoti skiriamus pinigus.

„Pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė nusprendė kai kurioms priemonėms pinigų neimti, kurias įgyvendiname savo lėšomis ar iš kitų finansavimo šaltinių. Sakykime, kaimyninė Klaipėdos rajono savivaldybė investavo į švietimo priemones, bet mes jas jau įgyvendinome savo pinigais. Mes tam lėšų iš ES neėmėme ir daugiau pinigų iš šių fondų investuosime į socialinę plėtrą, socialinį būstą, į aplinkos sutvarkymą. Vasaros estradą planuojame tvarkyti iš europinių regioninių pinigų, taip pat statyti globos namus Melnragėje“, – patvirtino Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.

Pasak I. Butenienės, miesto taryba yra patvirtinusi tvarios miesto plėtros strategiją, kuri taip pat finansuojama iš regioninių lėšų.

„Į šituos planus yra įtraukta darnaus judumo priemonė. Vienas pačių didžiausių projektų bus Taikos prospekto pertvarkymas, sutvarkant dviračių takus, apšvietimą, šviesoforus, kai kuriose vietose – sankryžas“, – vardijo I. Butenienė.

Turi bendrų projektų

Kai kurie projektai yra bendri su kitomis savivaldybėmis, pavyzdžiui, viešojo transporto elektroninio bilieto kūrimas.

Jau dabar bendras viešojo transporto bilietas galioja Klaipėdos mieste ir rajone.

Dabar vystoma plėtra ir į kitas regionines savivaldybes.

„Manau, kad mes spėsime tas lėšas panaudoti, nes Klaipėdos savivaldybė jau turi parengusi daug techninių projektų, jau buvo paskelbtas socialinio būsto rangos konkursas, nors šiuo metu kažkas kol kas stringa, bet vis tiek judės į priekį. Vasaros estrados techninis projektas taip pat yra baigiamas. Miesto poliklinika, kuri irgi pertvarkoma už šitas lėšas, jau sutartys pasirašytos dėl projektavimo. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, manau, mes esame geroje startinėje pozicijoje. Paskui jau viskas priklausys nuo sėkmės su rangovais“, – teigė I. Butenienė.