Aikštėse žydės saulėgrąžos

Į 57-ąjį kartą organizuojamą šventę pamažu renkasi dalyviai net iš 14 šalių. Jie per šokį, dainą ir muziką klaipėdiečius ir miesto svečius iki liepos 17 d. džiugins išskirtiniais pasirodymais, pristatys savo tradicijas bei kultūrą.

Net šešiose pagrindinėse miesto aikštėse – minėtoje Vasaros estradoje, Teatro aikštėje, aikštelėje prie paminklo "Žvejys", prie burlaivio "Meridianas", paminklo "Arka" ir Karlskronos aikštėje žiūrovai matys tam tikrų ukrainietiškų akcentų, kuriais bus išreiškiamas palaikymas karo niokojamai šaliai.

"Klaipėda turėtų pasitikti "Europiadą" pradedant vieną tokį simbolinį, tačiau, mums atrodo, labai gražų sprendimą – kiekvieną aikštelę, kurioje bus šokiai, dainos, papuošime saulėgrąžomis. Tegul jos išreiškia tam tikrą bendrystę su mūsų sese Ukraina, kurioje šios dienos nėra tokios šviesios ir saulėtos", – teigė viešosios įstaigos "Klaipėdos šventės" komunikacijos ir rinkodaros vadovė Živilė Putnienė.

Būtent švęsdami parodome Europos vienybę, o tai šiuo metu yra ypač svarbu.

Logotipe – taikos paukštis

Pasak šio festivalio projektų vadovo Roberto Petraičio, organizuojant renginį viskas vyko pagal planą. Tačiau dėl pandeminės situacijos ir kitų iššūkių šventę teko atidėti net tris kartus.

"Europiados" prezidento Rudigerio Hesso teigimu, šio renginio tikslas – vienyti Europą ir nešti taiką, o ne susiskaldymą.

"Idėja gimė, kai po Antrojo pasaulinio karo tūkstančiai žmonių pasitraukė į Europą. Atsirado noras sukurti tokį renginį, kuris tarnautų jaunimui ir kurtų naują mąstymą Europoje. 1964 m. įvyko pirmasis "Europiados" renginys Antverpene, kuriame yra šios organizacijos būstinė. Ji buvo įkurta, kad suvienytų susiskaldžiusias Europos tautas", – sakė R.Hessas.

Pagrindinis "Europiados" simbolis – vėliava.

"Mūsų logotipas sukurtas 2009-aisiais. Tai yra paukštelis, nešantis žinią ir atspindintis "Europiados" spalvingumą ir tautinės vėliavos spalvas. Kiekvienas miestas pagal savo stilistiką kuria dar ir savo logotipą", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Asta Dirgėlienė.

Dalyvių bus mažiau

Šiais metais dalyvaus atstovai iš Alandų salų, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Vokietijos, Estijos, Ispanijos, Suomijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos.

Į šventę jau užsiregistravo 1 243 dalyviai. Tai mažiau negu 2009-aisiais, kai šis renginys uostamiestyje buvo organizuojamas pirmą kartą. Tąkart susirinko net 4 tūkst. dalyvių.

Iš viso dalyvaus 73 žmonių grupės, iš kurių bus keturi lietuvių ansambliai iš Radviliškio, Kauno, Klaipėdos rajono.

R.Hessas nurodė, kad sumažėjęs skaičius – tai pandemijos pasekmės ir baimė dėl karo Ukrainoje.

"Turime pripažinti, kad dvejų metų pandemijos laikotarpis turi tam tikrų pasekmių. Visada akcentavome, kad čia yra saugu, bet tolesnių šalių, tokių kaip Ispanijos, Portugalijos, piliečiai turėjo tam tikrų abejonių ir šiokių tokių baimių", – užsiminė R.Hessas.

Tačiau miesto meras Vytautas Grubliauskas ragino pasidžiaugti, kad šventė vyksta būtent Klaipėdoje.

"Tai jautri ir įkvepianti žinutė, kad mes nebijome. Kad renkamės, mokame, galime švęsti tautinių kultūrų šventę ir būtent švęsdami parodome Europos vienybę, o tai šiuo metu yra ypač svarbu", – kalbėjo meras.

Planuojamas šventės biudžetas šiemet siekė apie pusę milijono eurų. Išlaidas sudaro dalyvių apgyvendinimas, maitinimas, techniniai scenos parengimai.

Taip pat yra renkamas ir dalyvio mokestis – 120 eurų.

Organizatoriai tikino, kad visomis šventės dienomis viešasis transportas važiuos įprastu grafiku.