Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė nutraukusi ikiteisminį tyrimą dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, nes po daugybės tyrimo veiksmų nepavyko nustatyti, kodėl kilo gaisras ir kas dėl to kaltas.

Šią savaitę prokuratūra nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl kelte „Lisco Gloria“ kilusio gaisro, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuo 2010 metų spalio 11-osios vykdytas tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų.

Gaisras kelte „Lisco Gloria“ kilo 2010 metų spalio 9 dieną apie 01.20 val. neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje 26 jūrmylės nuo Kylio uosto. Ugnis įsiplieskė šešto denio dengtoje zonoje, gaisro šaltinis aptiktas tarp vilkiko kabinos ir refrižeratoriaus patalpos.

Tuo metu keltu plaukė 236 asmenys, tarp jų – 32 įgulos nariai, buvo gabenami 42 lengvieji automobiliai ir 143 kitos transporto priemonės (vilkikai, cisternos), tarp kurių penkios – su pavojingu kroviniu.

Tyrimo metu Odensės uoste (Danija) kelis kartus buvo atlikta sudegusio kelto apžiūra.

Aiškinantis gaisro priežastis pareigūnai išsiuntė teisinės pagalbos prašymus į Vokietiją, Didžiąją Britaniją, Daniją, Uzbekistaną, Estiją ir Latviją, įvertino specialistų išvadas, apklausė visus kelto keleivius bei įgulos narius, atliko kitus būtinus proceso veiksmus. Tyrimo metu surinkta medžiaga sudaro 35 bylos tomus.

Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmusi prokurorė Kristina Prialgauskienė teigė, kad net pasitelkus ekspertus nebuvo įmanoma nustatyti tikslios gaisro kilimo priežasties, nes gaisro židinio zona buvo paveikta ugnies. Todėl negalima įvardyti ir už gaisro kilimą atsakingų asmenų bei nustatyti jų kaltės formos ir atsakomybės laipsnio.

Nuspręsta, kad laivo valdytojas neužtikrino privalomos priešgaisrinės apsaugos, dėl ko gaisras tapo nevaldomas, o žalos mastai dideli. Pareigūnams nepavyko nustatyti atsakingų asmenų veiksmų ryšio su kilusiomis pasekmėmis – didelės vertės turto sunaikinimo dėl nesukontroliuoto gaisro.

Jeigu žala dar neatlyginta, ją patyrę asmenys turi teisę bylinėtis civilinio proceso tvarka su laivo valdytoju bei reikalauti nuostolių atlyginimo. Pareigūnai turi duomenų, kad gaisro padarytą turtinę ir neturtinę žalą kelto savininkė atlyginto beveik visiems fiziniams ir daugeliui juridinių asmenų.