Skaičiuoja tūkstančiais

Gyventojams nuostabą kelia ne tik Ventės rage ar Rusnės saloje esantys būriai įvairiausių paukščių.

Gausūs sparnuočių būriai puikiai jaučiasi net pakelėse.

Važiuojant iš Palangos, Nemirsetos pusėje, vienoje apsemtų pievų akį traukia didelis būrys gulbių.

Ornitologas Julius Morkūnas tikino, jog šioje vietoje užfiksuoti keli šimtai gulbių giesmininkių ir mažųjų gulbių. Jos čia laikosi nuo gruodžio pradžios.

Greitkelio Klaipėda–Kaunas pakelėse taip pat būriuojasi paukščių pulkai. Už kelių kilometrų nuo Klaipėdos ženklo, netoli Dirvupių kaimo, pastebėta apie 200 pempių.

Apie įvairių rūšių paukščių pulkus internete nuolat praneša Lietuvos ornitologijos draugijos nariai.

Netoli Saugų paukščių stebėtojai suskaičiavo net 3,5 tūkst. baltakaklių žąsų, o kiek tolėliau – dar 1,5 tūkst. želmeninių žąsų.

Tūkstančiai žąsų, gulbių ir kitų paukščių šiuo metu užplūdę ir Nemuno deltą.

Kai kur Lietuvoje vis dar sutinkami net ir gandrai.

Paukščius išvaikys gruodas

Ornitologai ramina smalsuolius ir aiškina, jog paukščiai vis dėlto išskris į pietus.

"Niekur jie nedings. Išskris. Šie metai nėra įprasti. Visų pirma tuo, kad žiema niekaip neateina. O antra – gausiai lijo", – tikino Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius.

Pasak specialisto, kai tik liūčių permerktas pievas sukaustys gruodas, paukščiai patys patrauks ten, kur šilčiau.

Šiuo metu paukščiai po truputėlį juda pietų link, tik stoja maitintis ten, kur randa maisto.

"Gulbėms ar žąsims reikia tokių užlietų pievų. Jos ten randa želmenų. Net permirkusiuose ūkininkų laukuose jos randa grūdų likučių", – aiškino S.Karalius.

Gulbes giesmininkes dažnokai galima sutikti Lietuvoje, jos čia žiemoja. Tačiau tokie šių paukščių skaičiai gruodžio viduryje iš tiesų stebina.

"Šiemet ne tik gulbių, bet ir žąsų Nemuno deltoje yra dar tūkstančiai. Paukščiams šiuo metu dar yra idealios sąlygos", – tikino S.Karalius.

Lietuvą atakuoja čimčiakai

Itin gausūs lietūs, pasak specialistų, gali daryti įtaką kai kurių gyvūnų populiacijoms.

"Užlietose pievose gali nelikti kai kurių rūšių graužikų. Net sliekams ar vabzdžiams reikia sausesnių vietų. Kurmiai gali išsilakstyti į sausesnes vietas. Šis ruduo buvo iššūkis visai faunai. O pavasarį, tikėtina, jog augalus puls ligos. Kai kas gali ir žūti. Juk per sezoną iškrito dvi trys normos kritulių, gamta, be abejonės, tuo nesidžiaugia. Jei kas nors džiaugiasi, tai tik žąsys ar gulbės", – kalbėjo S.Karalius.

Paukščių migracija šiemet buvo tokia intensyvi, jog Ventės rago ornitologinės stoties specialistų užfiksuoti skaičiai viršija visų laikų rekordus.

Nuo metų pradžios jau sužieduota 94 tūkst. paukščių, o pats žiedavimas dar nestabdomas.

"Šiemet tikrai yra keistenybių. Lietuvoje – paprastųjų čimčiakų antplūdis. Ventėje jų kas dieną sužieduojama nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Ankstesniais metais jų taip pat pasitaikydavo, bet tikrai ne taip gausiai. Dar yra ir poliarinis čimčiakas, kurių pasitaikydavo tik vienas kitas, o šįmet mes juos skaičiuojame dešimtimis ir šimtais", – pasakojo S.Karalius.

Rusijos Arkties ekspedicijoje šiemet dalyvavęs J.Morkūnas patikino, jog vasarą šiaurinėse vietovėse nesnigo vos 20 dienų, o orai buvo itin šalti.

"Tose vietose peri daugybė šiaurinių kraštų paukščių. Ledas ten ištirpo tik liepos pabaigoje, o pirmasis sniegas pasirodė jau rugpjūtį. Daugybė šiaurėje perėjusių ir šiuo metu Lietuvoje stebimų šiaurės paukščių į pietus traukia vos su vienu jaunikliu, o ankstesniais metais galima buvo išvysti tris ar keturis. Todėl ir keista, kad Lietuvoje tiek daug čimčiakų", – pastebėjo J.Morkūnas.

Jis tikino taip pat nesistebėsiantis, jei pavasarį ims plisti grybinės ligos ar padaugės erkių, parazitų ar kitų kenkėjų.

"Tai priklausys nuo to, ar bus šilta žiema", – patikino J.Morkūnas.

Populiacijos keisis

Faktą, kad Lietuvą užplūdo čimčiakų būriai, S.Karalius aiškina palankiu sezonu šiauriniuose rajonuose, kur šie paukščiai peri.

"Tačiau labiausiai populiacijas keičia pats žmogus. Jo veikla gali daryti įtaką net iki 40 proc. rūšies populiacijai. Gamtos reiškiniai mažiau reikšmingi, bet šiemet, kai taip lijo, tikėtina, kad prasčiau veisėsi kurapkos ir tie paukščiai, kurie peri ant žemės. Jų išlikimo šansai buvo menki. Šiemet iš viso buvo nepalankūs metai paukščių perėjimo sėkmei", – aiškino S.Karalius.

Liūtys pakenkė net kregždėms ir čiurliams.

"Lyjant vabzdžiai neskraido, o tokie paukščiai maitinasi gaudydami vabzdžius ore. Todėl tikėtina, kad jaunikliai badavo, trūko lesalo", – pastebėjo S.Karalius.

Neaišku, ką saugo

Specialistas stebėjosi, jog ES direktyvomis saugomos įvairiausios paukščių rūšys, tačiau realiai populiacijos vis tiek mažėja.

"Europai reikia pasimokyti iš Lietuvos, kaip paukščius saugoti. Grasino baudomis už griežles, tik paaiškėjo, jog tokių tilvikinių šeimos paukščių, kaip slankos, visoje Europoje jau beveik nebėra, o pas mus jos medžiojamos, tiek daug jų turime. O paslaptis yra miškuose – Europos valstybėse mažai išliko miškų. Kiekvienai paukščių rūšiai reikia skirtingų gyvenimo sąlygų, todėl ir svarbu išsaugoti tam tikrus biotopus", – aiškino S.Karalius.

Specialistai pastebi, jog gamtoje pokyčiai tokie dideli, jog seniausiai vertėtų peržiūrėti saugotinų paukščių rūšis, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

"Akivaizdžiai verta pasiginčyti dėl gervių. Nors jos įrašytos į Raudonąją knygą dar sovietiniais laikais, dabar jų yra tiek, kad net ūkininkai skundžiasi dėl naikinamų pasėlių", – pastebėjo ornitologas.

Plinta naujos rūšys

S.Karalius pažymėjo, jog gamta sienų neturi, tad daugybė invazinių gyvūnų vis dažniau pasiekia Lietuvą.

"Ne tik pajūryje siaučiantys šliužai ar Neringoje apsigyvenę meškėnai, bet girdėjau, jog Lietuvoje pastebėti net šakalai. Dėl paukščių ar vabzdžių – lygiai taip pat. Miestuose įsikūrė anksčiau nematytas mūsų krašte pietinis purplelis, kurio čia nebuvo iki 1950 metų. O dabar – pilni miestai. Visur išplito dūminės raudonuodegės, kurių pas mus iki 1930-ųjų metų nė kvapo nebuvo", – pasakojo S.Karalius.

Naujomis gyvūnų rūšimis stebina ir jūra.

Be grundulų, kurie laikomi invazine rūšimi, Jūrų muziejaus specialistai sako aptikę retą Baltijos jūrai žuvį – jūrinę laputę.

"Tai nedidelė žuvelė su barzda. Ją sugavo žvejai Šventojoje ir atvežė mums. Unikali žuvis išgyveno delfinariumo ekspozicijoje. Tai yra Šiaurės jūros ir Atlanto gyventoja, ji mūsų platumose labai reta. Baltijoje jau galima sugauti jūros liežuvį. Net kardžuvių žvejai randa tinkluose. Tad naujų gyvūnų rūšių mes vis dažniau išvysime", – aiškino S.Karalius.