Sauskelnės ir lietuviai

Kaip rodo Šiaurės ir Baltijos šalių regione atlikti tyrimai, pastaruosius 50 metų vyrų spermos kokybė nuolat blogėja. Šiame regione iš visų šalių blogiausia spermos kokybė – Danijoje. Priežastys, kodėl būtent šios valstybės vyrai dažniausiai susiduria su nevaisingumo problema, nėra aiškios.

Kiek geresne nei danų spermos kokybe gali pasidžiaugti norvegai ir latviai. Labiausiai pasisekė lietuviams, estams ir suomiams, kurių spermos kokybė pasirodė geriausia iš tirtų šalių vyrų.

Tiesa, tyrime dalyvavusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja endokrinologė ir andrologė, profesorė Birutė Žilaitienė atkreipė dėmesį, kad tirti buvo Kaune gyvenantys šauktinio amžiaus jaunuoliai, kurių nevaisingumo situacija nežinoma.

Pastebima, kad nevaisingumo problema dažniau pasitaiko vyresniame amžiuje – apie trisdešimtuosius gyvenimo metus, kai reprodukcinė sistema būna paveikta gyvenimo būdo, aplinkos įtakos bei kitų veiksnių.

Spėjama, kad geresnei lietuvių spermos kokybei įtakos turėjo ir tai, kad mūsų kraštuose sauskelnių vartojimas dar nebuvo taip išplitęs. Nepaisant to, medikų skaičiavimais, Kauno ir Tartu (Estija) miestuose gyvena net 15 proc. vyrų, kuriems kyla sunkumų norint susilaukti vaikų.

Sunkumai: nepaisant fiziologinių priežasčių, negalinčios susilaukti vaikų poros susiduria ir su psichologiniais sunkumais. ("Freepik.com" nuotr.)

Kaip veikia aplinkos tarša?

Pasak B.Žilaitienės, kartais sudėtinga rasti priežastį, kodėl poros neaplanko tėvystės džiaugsmas. Tačiau jau yra žinoma, kad vyro spermos kokybę neigiamai veikia raudonos mėsos, anabolinių steroidų vartojimas, pomėgis ilgai kaitintis pirtyse ar sūkurinėse voniose, profesionalus dviračių sportas.

Pastaruoju metu, kai kone kiekvieną savaitę skelbiama apie atrandamus naujus vamzdžius ir iš jų tekančius chemikalus į upes, ežerus, Kuršių marias, Baltijos jūrą, plastikų mikrodaleles geriamajame vandenyje, dėmesys vis dažniau krypsta į aplinkos taršą.

Profesorė tvirtino, kad nors aplinkos tarša gali neigiamai paveikti žmogaus vaisingumą, tačiau šiuolaikiniame teršalų kokteilyje sunku išskirti konkretų kaltininką.

Pavyzdžiui, ištyrus pramonėje naudojamų sunkiųjų metalų įtaką spermatozoidų susidarymui, įrodyta, kad šio proceso kokybei kenkia tik ilgalaikė tarša didelėmis koncentracijomis.

"Ištyrus pramonėje naudojamų sunkiųjų metalų įtaką spermatozoidų susidarymui, įrodyta, kad šio proceso kokybei kenkia tik ilgalaikė tarša didelėmis koncentracijomis. Tačiau šiuolaikinėmis sąlygomis žmogus jau nebūna taip ilgai užterštoje aplinkoje ir negauna tiek teršalų. Vienkartinių ekologinių incidentų pasitaiko visame pasaulyje, bet baimės dėl ilgalaikio jų poveikio, kaip rodo istorija, yra ne visada pagrįstos", – teigė žmogaus vaisingumą tyrinėjanti mokslininkė.

Tenka daug išbandymų

Viename iš tyrimų taip pat pastebėta, kad su vaisingumo problemomis dažniau susiduria vyrai, gyvenantys šalia judrių, dideliu transporto judėjimu pasižyminčių gatvių, kur didesnė tarša išmetamosiomis dujomis.

Kai kurie duomenys rodo, kad aplinkos teršalai gali neigiamai paveikti net motinos įsčiose augantį vaisių. Nustatyta, kad jei laukdamasi sūnaus moteris rūkė, subrendusio tokio vyro spermos kokybė bus blogesnė, o sėklidžių tūris – mažesnis. Rūkymas nėštumo metu gali turėti ilgalaikių pasekmių sūnaus vaisingumui.

Už vaisingumą atsakingą endokrininę sistemą veikia ne tik netinkamas gyvenimo būdas, persirgtos ligos, bet įvairūs priedai, naudojami gaminant plastikinius žaislus, tekstilės gaminius, baldus, buities chemiją, kosmetikos ir higienos priemones.

Tipinio vakariečio aplinkoje tokių pavojingų medžiagų šiuo metu priskaičiuojama daugiau kaip 200.

Jos sutrikdo žmogaus endokrininės sistemos  funkcijas – pagreitina arba visiškai sustabdo. Jautriausios tokiems trikdžiams yra lytinės ląstelės: vyrų spermatozoidai ir moterų kiaušialąstės.

Telefono įtaka vaisingumui

Dėl kenksmingo poveikio vyrams mažėja spermatozoidų kiekis ir judrumas. Nevaisingumui  taip pat įtakos turi ir kitos sveikatos bėdos: vyrams – sėklidžių vėžys, lytinių organų anomalijos, o moterims – endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas ir kitos priežastys.

Nevaisingumą tyrinėjanti mokslininkė paminėjo 2018 m. Klaipėdoje darytą gydytojo Tomo Diržausko disertacijos tyrimą apie moterų nėštumo laukimo laiką. Pastebėta, kad pastojimo dažniui įtakos turi ir genetika.

Dažnas vyras mobilųjį telefoną, kartais ir ne vieną, nešioja kelnių kišenėse. Nustatyta, kad  vyro vaisingumą gali paveikti ir mobilieji telefonai. Mobiliųjų telefonų elektromagnetinė spinduliuotė neigiamai veikia baltymo struktūrą, padidina reaktyviojo deguonies junginių gamybą organizme.

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad elektromagnetinė spinduliuotė veikia spermatogenezės ciklą, sukelia spermatozoidų žūtį, histologinius pakitimus sėklidėse.

Norintiems pagerinti savo vaisingumą vyrams rekomenduojama nerūkyti, nutukusiems numesti svorio, nepiktnaudžiauti alkoholiu.

Lydi kaltės jausmas

Remdamasi statistika uostamiestyje dirbanti akušerė ginekologė gydytoja Rasa Dargienė  skaičiuoja, kad šiuo metu Klaipėdos apskrityje gyvena 320 tūkstančiai žmonių, iš jų maždaug 112 tūkst., arba 35 proc., yra vaisingo amžiaus.

10–15 proc., arba maždaug 17 tūkst. gyventojų, sunku susilaukti vaikų natūraliu būdu. Daugeliui jų specialistai gali padėti įvairiais būdais: maža chirurgine intervencija, medikamentine korekcija ar kitais, bet 10 proc. tokių porų greičiausiai prireiks pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF).

Nepaisant fiziologinių priežasčių, negalinčios susilaukti vaikų poros susiduria ir su psichologiniais sunkumais. R.Dargienė pastebi, kad pacientus nuolat lydi kaltės jausmas ir nežinojimas, kaip elgtis toliau.

"Žmonės sunkiai priima šią žinią ir sunkiai apsipranta su mintimi, kad nevaisingumas yra organizmo būklė, kurią galima ir reikia gydyti, nors kartais ir lieka neaišku, kas ją sukėlė", – sakė gydytoja.

30 proc. porų taip ir nepavyksta nustatyti nevaisingumo priežasties.