Baiminantis apsauginės kopos griūties, į pliažą atvežta 9 tūkst. kubinių metrų smėlio.

Apie šią grėsmę palangiškius įspėjo Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Krantotvarkininkai nustatė, kad kopagūbrio būklė yra kritinė, būtina imtis stabilizavimo priemonių, kad būtų užkirstas kelias didesnėms nelaimėms.

"Artėja vasaros sezonas, ir dabar jau pradėti tos ekstremalios situacijos likvidavimo darbai. Iš Šventosios valstybinio jūrų uosto į Palangos paplūdimį yra vežamas sukauptas smėlis, juo tvirtinamas ir formuojamas apsauginis kopagūbris. Vėliau jis bus apipintas žabtvorėmis, sukloti šakų klojiniai. Mes labai džiaugiamės, kad į mūsų problemą buvo labai greitai sureaguota ir iš Vyriausybės rezervo tam buvo skirta kiek daugiau nei 230 tūkst. eurų", – pasakojo Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė.

Šiuo metu paplūdimyje smėlio kauburiai bus išstumdyti, bus suformuotas 6–7 m aukščio kopagūbris, koks jis ir buvo, tada dalis smėlio keliaus į patį paplūdimį, jis paaukštės ir pailgės.

"Jeigu mes nieko nebūtume darę, tokiu atveju didelė tikimybė, kad apskritai apsauginio kopagūbrio nebūtų likę ir Baltijos jūra prasiveržtų į Palangos miestą. Smėlis dabar taps užtvara vandens bei vėjo jėgai ir kopagūbris taps atsparesnis", – pasakojo R.Kairienė.

Per 7 metus, nuo 2012-ųjų, paplūdimys sunyko dviem metrais, o jo plotis sumažėjo dešimčia metrų.

2011–2012 m. ši teritorija buvo pamaitinta beveik 100 tūkst. kubinių metrų smėlio. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad tokio papildymo užtenka maždaug penkeriems metams.

R.Kairienė tikino, kad piečiau nuo jūros tilto esančio stabilaus paplūdimio pavyzdys rodo, jog smėlio papildymas yra veiksminga priemonė.

Tiesa, šis darbas negali būti vienkartinis, o turi būti daromas nuolat.