Dėl mokesčių naštos Lietuvoje Klaipėdos verslininkai išsigelbėjimą mėgina rasti Estijoje. Vienas verslo gelbėjimo būdų – įmonės perregistravimas kitoje ES valstybėje, kurioje mokesčių sistema lankstesnė nei pas mus.

Žvilgsnis į kitą šalį

Uostamiesčio verslininkai sumanė pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis – laisvu kapitalo judėjimu bendrijos šalyse.

Išsigelbėjimą nuo nedraugiškos mokesčių aplinkos Klaipėdos verslo atstovai bando rasti Estijoje.
Šioje šalyje jie ketina perregistruoti Lietuvoje turėtas įmones, nes būtent Estijoje taikomi pelno mokesčiai gerokai mažesni nei mūsų šalyje.
Esą dar ne taip seniai dalis verslininkų dėl tų pačių priežasčių "gelbėjosi" Nyderlanduose.

"Taip jau pas mus yra, verslininkai paprastai mažai kalba, bet priima sprendimus ir juos įgyvendina. Politikai – atvirkščiai: kalba daug ir laiku nepriima reikiamų sprendimų. Estijoje lankstesnė mokesčių sistema, ir klaipėdiečiai nusprendė iškelti savo verslą ten. Turiu bent tris pavyzdžius, o išregistruojamos įmonės – ne tokios ir mažos", – teigė viešumo nepanoręs vienos verslininkų asociacijos atstovas.

Jo teigimu, ES valstybės privalo sudaryti sąlygas bet kurios teisinės formos įmonėms nevaržomai perkelti savo veiklą į bet kurią kitą bendrijos šalį.

"Klaipėdoje iš tiesų noras perkelti bent vienos bendrovės veiklą į kitą šalį buvo. Mes esame gavę du prašymus, tiesa, iš to paties asmens, tačiau buvome priversti konstatuoti, kad ne visi reikiami dokumentai pateikti, ir kai išsiuntėme raštą, kad prašytojas pašalintų trūkumus, atsakymo dar nesulaukėme", – tikino valstybės įmonės Registrų centro atstovas Aidas Petrošius.

Registrų centro duomenimis, kol kas per šiuos metus nė viena lietuviško kapitalo įmonė į užsienį savo bendrovių tokiu būdu nėra perkėlusi.

Išsekino įtampa?

Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva, komentuodama susidariusią situaciją, teigė, kad verslininkams įgriso nepalanki ir nepastovi mokesčių aplinka Lietuvoje.

"Niekas negali nuspėti, kokios dar mokesčių naujienos laukia tvirtinant kitų metų biudžetą. Be to, pas mus nuolat spekuliuojama progresiniais mokesčiais ar pelno mokesčio didinimu. Dabar vėl garsiau prabilta apie kapitalo apmokestinimą", – dėstė K.Leontjeva.

Todėl kai kurie verslininkai, nelaukdami mokesčių augimo, bando apsisaugoti iškeldami savo įmonės valdymą svetur.

Neatlaiko konkurencijos

Pasak K.Leontjevos, ypač daug Lietuvos bendrovių savo įmones perregistravo Nyderlanduose, Maltoje, Kipre, Estijoje, ypač prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei 2007–2009 metais.

Teigiama, kad šis procesas tebevyksta ir vyks, kol nepasikeis mokesčių politika Lietuvoje.
Kol kas nėra ir analizės, kokios sumos mokesčių pavidalu nebepakliūva į biudžetą, kai lietuviško kapitalo įmonės valdymas perregistruojamas užsienio valstybėje.

Jei iškeliamas tik įmonės valdymas, o gamyba ir toliau lieka Lietuvoje, dalis mokesčių – tarp jų ir gyventojų pajamų mokestis – mokamas į mūsų šalies biudžetą, bet pelno mokestis jau nebepasiekia mūsų šalies iždo.

"Tenka girdėti tokių pamąstymų, kad Lietuvoje reikėtų didinti pelno mokestį, tada bus surinktas didesnis biudžetas. Bet mes jau dabar matome, kad ir tas 15 procentų pelno mokesčio tarifas nėra toks konkurencingas. Dabar per pasaulį vilnija pelno mokesčio mažinimo revoliucija", – pabrėžė K.Leontjeva.

Jos teigimu, yra labai daug valstybių – Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Danija ir kitos, kurios nuo šių metų pradžios sumažino pelno mokestį.
Teigiama, kad šių šalių strategai suvokia, jog norint prisitraukti investuotojus reikia mažinti mokesčius, tačiau Lietuvoje viskas daroma atvirkščiai.

Prošvaisčių nedaug

Požymių, kad Lietuvoje artimiausiu metu ketinama mažinti kokius nors mokesčius, kol kas beveik nematyti.
Priešingai, mokslininkų grupė, kuri turėjo paruošti
"Sodros" reformos projektą, pasiūlė didinti kapitalo mokestį.

"Jeigu tai bus padaryta, išvažiuojančių iš Lietuvos įmonių tik padaugės. Nėra ženklų, kad Vyriausybė rimtai ketintų mažinti PVM mokestį. Tai būtų sveikintinas žingsnis. Ir ankstesnė valdžia žarstė tokius pažadus, bet kol kas nepanašu, kad tai bus daroma", – tvirtino K.Leontjeva.

Esą nemažai kalbama apie darbo jėgos mokesčių sumažinimą. Tačiau, išskyrus neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kuris nuo šių metų kiek pasikeitė žmonių labui, jokių malonesnių žinių mokesčių mokėtojams kol kas nėra.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris į rankas gauna 2 tūkst. litų algos, sumoka 1 412 litų įvairių mokesčių valstybei.

"Manau, kad reikėtų drąsiai kirpti "Sodros" įmokų tarifą. Štai Gruzija prieš 10 metų analogišką tarifą sumažino nuo 30 iki 20 procentų ir per pirmuosius metus surinko 50 procentų daugiau į savo šalies "Sodros" biudžetą. Tam, kad mokesčių mažinimas turėtų teigiamą efektą, reikėtų mažinti ne puse procento, o gerokai daugiau. Manau, kad ir PVM mokestį reikėtų sumažinti iki 18 procentų, kaip buvo iki krizės", – įsitikinusi K.Leontjeva.

Metas priimti sprendimus

Teigiama, kad Estija verslui tapo patraukli dėl lankstaus pelno mokesčio. Ten neapmokestinamas investuojamas pelnas.

Anot K.Leontjevos, estai apmokestina tik dividendus. Jei pelnas paliekamas tolimesnei įmonės plėtrai ar investicijoms, kitaip tariant, jei jis lieka įmonėje, yra neapmokestinamas pelno mokesčiu, o Lietuvoje yra priešingai.

"Lietuvoje pelno mokestis – 15 procentų. Jei bendrovė nori panaudoti tas lėšas savo veiklos plėtrai, jai tenka mokėti pelno mokestį. Tiesa, Lietuvoje yra neapmokestinamos investicijos į naują nenaudotą, ne senesnį nei 2 metai turtą, bet ši lengvata yra labai ribota. Estija – išskirtinė visoje Europoje, ji nebaudžia verslo už plėtrą", – teigė K.Leontjeva.

Teigiama, kad estų pavyzdys byloja, jog tokia pelno mokesčio tvarka pasiteisina, tad esą būtų gerai tai įdiegti ir Lietuvoje.

Kaip tik po mėnesio bus svarstomas kitų metų šalies biudžetas. Pasak ekspertės, dabar būtų labai tinkamas metas į svarstymą įtraukti tokią pat tvarką, kuri galioja Estijoje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė įsitikinusi, kad tokie pokyčiai sudarytų sąlygas verslui nebėgti iš Lietuvos.

Komentaras

Robertas Dargis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Mes nuolatos kalbame, kad Lietuvoje reikia tvarkyti verslo aplinką. Diskutuojame apie darbo įstatymus, apie mokesčius, apie energetikos ateitį. Kalbant apie darbo jėgos mokesčių sistemą, šiame Europos regione Lietuva yra labai stipriai išsišokusi. O dėl pelno mokesčio, kuris šiuo metu yra 15 proc., nesame girdėję, kad jis labai "keltų alergiją" įmonėms. Pasvarstymų buvo, kad reinvestuojamo pelno mokestį reikėtų panaikinti. Tačiau regione pagal šį mokestį mes esame "per vidurį". Yra šalių, kuriose tas pelno mokestis gerokai didesnis. Labai tikime, kad premjeras Algirdas Butkevičius, kuris dar pernai pasakė, jog reikėtų peržiūrėti mokesčius ir tokiu būdu padaryti konkurencingesnį verslą, to ir imsis.