Vos atšilus orams ir į paplūdimius plūstelėjus poilsiautojams, gelbėtojai primena apie didžiausią pavojų Baltijos jūroje – duobes. Būtent jose, anot specialistų, įvyksta beveik visi skendimai.
„Radome laiko, atvažiavome su šeima. Pabandysime išsimaudyti. Sako, vanduo dar tik 11 laipsnių, bet bent iki kelių įbristi reikia“, – pasakojo poilsiautojas.
„Vasara atėjo kartu su kalendoriumi. Sulaukėme ir šilumos, bet prie jūros išdrįsome atvažiuoti tik šiandien“, – sakė kita poilsiautoja.
„Pagaliau baigėsi šalti orai, atsirado saulė, vitaminas D. Labai smagu“, – džiaugėsi vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nuo birželio pradžios dirbantys Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai jau žymi pavojingiausias vietas jūroje – duobes. Tokių vietų pajūryje netrūksta.
„Melnragės ir Girulių ruože stovės apie 30 ženklų, nes paplūdimio ilgis siekia keturis kilometrus. Smiltynėje bus apie 20 ženklų. Sezono pradžioje kartu su gelbėtojais apžiūrime pakrantę ir nustatome, kur susiformavo duobės“, – aiškino Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki.
Kasmet jūros srovės duobes išplauna vis kitose vietose.
„Pernai išgelbėjome 23 poilsiautojus ir visi jie skendo prie vietų, pažymėtų ženklu „Duobė“. Užpernai išgelbėjome 33 žmones. Situacija kartojasi kasmet. Net 99 proc. skendimų įvyksta būtent šiose vietose“, – teigė A. Siakki.
Gelbėtojai pripažįsta, kad ištraukti žmogų iš duobės nėra paprasta.
„Neseniai moteris pateko į duobę ir ją pradėjo nešti atgalinė srovė. Turėjome padėti, tačiau viskas baigėsi laimingai – medikai ją apžiūrėjo ir išleido namo“, – pasakojo gelbėtojas Aleksandras Prochorovas.
Pavojingos vietos žymimos ne tik įspėjamaisiais ženklais. Kai kur prie duobių nutiesiamos virvės su plūdurais, už kurių nelaimės atveju galima įsikibti laukiant pagalbos.
Duobių gylis gali siekti ir daugiau nei du metrus.
„Kai jūra banguoja, susidaro atgalinės srovės, kurios žmogų neša nuo kranto. O kai bangų nėra, žmogus gali netikėtai patekti į gilesnę vietą, pasimesti ir pradėti skęsti“, – aiškino A. Siakki.
Tiek gelbėtojai, tiek vietiniai gyventojai pastebi, kad įspėjimų dažniausiai nepaiso poilsiautojai iš kitų miestų.
„Mes, klaipėdiečiai, žinome taisykles. Jei pradeda traukti srovė, nereikia plaukti tiesiai į krantą – reikia judėti į šoną, skersai srovės“, – pasakojo vietos gyventoja.
„Šioje vietoje yra buvę nelaimių. Gelbėtojams ne visada pavyksta žmogų išgelbėti. Deja, tokių atvejų pasitaiko kasmet“, – sakė kitas klaipėdietis.
Pasitaiko ir tokių poilsiautojų, kurie įspėjamuosius ženklus ignoruoja.
„Žmonės ant jų kabina rankšluosčius ar drabužius ir vėliau sako ženklų nepastebėję. Tada prasideda problemos“, – teigė A. Prochorovas.
Gelbėtojai ragina prie jūros nevartoti alkoholio, laikytis saugaus elgesio taisyklių ir nepalikti vaikų be priežiūros. Būtent apsvaigę poilsiautojai ir be priežiūros palikti vaikai dažniausiai patenka į pavojingiausias vietas jūroje.
Naujausi komentarai