Su pirmąja vasaros diena prasidėjo ir intensyvus gelbėtojų darbas, komandos jau suformuotos. Tiesa, kiek didesnės, mat, visada atsiranda tokių, kuriems gelbėtojo darbas pasirodo ne toks, kokį įsivaizdavo.
„Pas mus pajėgos visą laiką yra geros, esame pilnai pasiruošę. Turime transporto priemones. Gegužės pradžioje Kauno baseine vykdėme gelbėtojų atranką. Buvo susirinkę apie 100 dalyvių, atsirinkome daugiau nei 50. Kad pilnu pajėgumu padengtume visus Palangos ir Šventosios postus, mums reikia 50 gelbėtojų, tačiau turime ir rezervą, nes maža kas gali atsitikti. Būna, kad gelbėtojas ateina ir pamato, jog papuolė ne ten, kur tikėjosi, kad darbas ne toks, kokį įsivaizdavo. Tai normalu ir vyksta kiekvieną vasarą. Būna, tris dienas padirba ir supranta, kad reikės sportuoti, bėgioti, dalyvauti mokymuose, išlaikyti normatyvus. Tuomet sako: atsiprašau, galvojau, kad bus kitaip, kad tiesiog ateisiu į paplūdimį“, – pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.
Anot J. Pirožniko, birželio 1 dieną, gelbėtojai jau baigė keturračių vairavimo mokymus, susipažino su radijo ryšio naudojimu.
„Mokome pirmosios pagalbos, bet dar papildomai stiprinsime ir kitus įgūdžius. Pirmą darbo dieną gelbėtojų yra daugiau nei poilsiautojų“, – tvirtino J. Pirožnikas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Palangos gelbėtojų vadas atkreipė dėmesį, kad viena dažniausių problemų paplūdimyje – alkoholio vartojimas. Taip pat ir nepaklusimas gelbėtojų nurodymams.
„Kai yra didelis bangavimas ir viršijami trys balai, iškeliame raudoną vėliavą, gelbėtojai patruliuoja paplūdimyje, stebi situaciją ir mato, kad yra realus pavojus žmogui nuskęsti. Tačiau žmogus ateina ir sako: esu plaukikas, galiu pasirašyti, kad nenuskęsiu arba dėl manęs neturėsite pretenzijų. Stengiamės paaiškinti, kad taip nėra ir visi turime laikytis taisyklių“, – sakė J. Pirožnikas.
Anot pačių gelbėtojų, pagrindinės ir svarbiausios gelbėtojo savybės turėtų būti – budrumas ir gebėjimas stebėti jūrą.
„Žinoma, svarbūs ir fiziniai gebėjimai – greita reakcija į situaciją, mokėjimas plaukti. Taip pat psichologinis atsparumas, nes yra poilsiautojų, kurie ne visada noriai sutinka su jų poilsio laisvės apribojimais. Paplūdimyje galioja tam tikros taisyklės, todėl šioje vietoje gelbėtojas turi tarti paskutinį žodį, kaip pliažo šeimininkas.
Neleidžiame žmonėms maudytis per raudoną vėliavą, prižiūrime, kad vaikai būtų su suaugusiaisiais, kad nebūtų piktnaudžiaujama alkoholiniais gėrimais“, – tvirtino Palangos vyriausiasis gelbėtojas Juras Kilijonas.
Pats J. Kilijonas gelbėtoju dirba jau aštuntą vasarą Palangos paplūdimiuose. Prieš tai dirbo įkalinimo įstaigose. Tikina, kad jam svarbu pagalba žmonėms.
„Tai visada buvo mano tikslas. Pasikeitus darbo aplinkybėms, manau, kad tai išliko ta pati veikla. Padėti žmonėms yra pagrindinis mano tikslas. O ir išgelbėti pavyko jau penkias gyvybes“, – pasakojo J. Kilijonas.
Naujausi komentarai