Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė sakė, kad Klaipėdos piliavietė – reprezentacinė miesto vieta, todėl čia iškelta Mažosios Lietuvos vėliava matoma tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams.
„Kartu su muziejumi jau antrus metus yra rengiama ši ceremonija, siekiant pagerbti senuosius ir tikruosius vietos gyventojus, kurių po Antrojo pasaulinio karo liko labai mažai. Vien Klaipėdoje, pasak istoriko Jono Genio, liko tik septyni žmonės. Kitais šaltiniais, 27 ar 28. Visoje Mažojoje Lietuvoje tų gyventojų beveik nebeliko, nes nemaža dalis jų buvo išžudyta, tai įvyko 1944 metais spalio mėnesį, kai prasidėjo atsitraukimas. Jo metu civiliai buvo bombarduojami, daugybė žuvo. O tie, kuriems pavyko pasitraukti į Vokietiją, į savo gimtinę dažniausiai nebegrįžo. Po karo jų namus užėmė iš kitų Lietuvos ar Rusijos vietų atvykusieji. 2006 metais Seimas priėmė nutarimą spalio 16-ąją paskelbti Mažosios Lietuvos gyventojų genocido atminimo diena“, – pasakojo R. Šimkutė.
Ceremonijoje dalyvavo Vakarų (Jūros) šaulių trečiosios rinktinės atstovai ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestro trimitininkas.
Bendrijos „Mažoji Lietuva“ valdybos narė muziejininkė Roza Šikšnienė perskaitė trumpą pranešimą apie 1944–1945 metų įvykius.
Renginį vedė bendrijos valdybos narė prof. Dalia Kiseliūnaitė.
Žodį tarė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Arnoldas Piklaps.
Ceremonija šioje vietoje spalio 16-ąją rengiama jau antrus metus ir tikimasi, kad taps ilgamete prasminga tradicija.
(be temos)
(be temos)