Keliolika metų šilumą miestui tiekiančią Klaipėdos geoterminę jėgainę sumanyta parduoti. Jos vadovas Ričardas Vaitiekūnas iš paskutiniųjų stengiasi rasti užtarimą visose valstybinėse institucijose įrodinėdamas, kad šio objekto privatizuoti nereikėtų.

Eksperimentinė įmonė

"Geoterma" įsteigta 1991 m., vėliau reorganizuota į uždarąją akcinę bendrovę. Jos pagrindinė veikla – karšto vandens gamyba Klaipėdos parodomojoje geoterminėje jėgainėje.

Šiluma gaminama ją išgaunant iš aukštos temperatūros geoterminio vandens ir deginant gamtines dujas. Didžioji dalis šilumos parduodama bendrovei "Klaipėdos energija".

Ilgalaikis bendrovės turtas siekia 45 mln. litų. Įmonėje dirba 19 darbuotojų, vadovaujančio asmens alga per mėnesį, neatskaičius mokesčių, vidutiniškai siekia 8 tūkst. 496 litus.

Šių metų pirmo ketvirčio "Geotermos" grynasis pelnas buvo 167 tūkst. litų, tuo pačiu laikotarpiu pernai – net 1 mln. 50 tūkst. litų.

Privatizuojamųjų sąraše

77 proc. bendrovės "Geoterma" akcijų priklauso valstybei, jas valdo Valstybės turto fondas. Pernai rugpjūčio 8-ąją įmonė buvo įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą.

Bendrovės vadovas R.Vaitiekūnas tikino, kad su parlamentarais buvo sutaręs, jog jos nereikėtų parduoti, tačiau privatizavimo procesas jau prasidėjęs.

"Man labai apmaudu. 1991 m. užteko politinės valios išgręžti gręžinius ir pastatyti tokį objektą, tad šiandien jį parduoti būtų gaila. Jei mes jį parduosime, iš geotermijos, mano galva, ten nieko nebeliks", – neabejoja R.Vaitiekūnas.

Jis įsitikinęs, kad geoterminę jėgainę kokiais nors būdais reikėtų išlaikyti valstybės rankose. Esą šalia galėtų atsirasti ne sportinis, bet gydomasis baseinas.

"Juk visi gerai atsimena Palangos "Lino" baseiną po atviru dangumi, čia galėtų būti kažkas panašaus. Aš tokį potencialą matau, įdirbis nemažas, bet reikia politinės valios", – įsitikinęs pašnekovas.

Sotus kąsnis verslui

R.Vaitiekūnas ketverius su puse metų vadovauja geoterminei jėgainei ir per tą laiką teigia neradęs nė vieno rimto užtarėjo.

"Be pagalių į ratus šiandien mes daugiau nieko ir neturime. Kreipiuosi į politikus ne pirmą kartą, tačiau didesnio susidomėjimo nebuvo", – apgailestavo direktorius.

Vakarų Lietuvoje išplitusi didžiulė geoterminė anomalija siekia Jurbarką, Tauragę, Kelmę, Telšius. Rytinė Lietuvos dalis tokių potencialų neturi, o Klaipėdos regionas, pradedant nuo Skuodo ir baigiant Šilutės rajonu, turtingas geoterminiais vandenimis.

Ši požeminių geoterminių vandenų zona tęsiasi iki vidurio Lietuvos.

Čia galima statyti jėgaines, kurios gamintų ekologiškai švarią energiją ir ne tik. Gali būti, jog turtingi pirkėjai mato dar daugiau šio valstybinio objekto privalumų, kurių per daugybę metų nesugebėta išplėtoti.

Gręžinių vanduo – gydykloms

2011 m. bendrovėje pradėti geoterminio vandens balneologiniai tyrimai. Balneologija – mokslas apie paprasto ir jūros vandens, mineralinių šaltinių, saulės spindulių ir klimato poveikį ir naudojimą gydymo tikslais.

Įmonės gręžiniuose išgaunamas labai druskingas vanduo. Jis buvo išbandytas Palangos gydyklose – poveikis žmonėms esą buvo teigiamas, paskatino širdies darbą, pagerino kraujo apytaką.

"Šį vandenį mes norime išnaudoti ne tik šildymui, bet ir gydymui, baseinams užpildyti, šildymui ir kitiems poreikiams. Šiandien turime du gręžinius ir per parą pakeliame po 100 kub. m vandens", – aiškino R.Vaitiekūnas.

Požeminius geoterminius vandenis būtų galima panaudoti ir žuvivaisai. Tačiau privatizavimo procesas jau įsuktas.