Klaipėda jau ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama pagal žmonių ekonominę laisvę. Specialiame savivaldybių indekse uostamiestis išliko pirmas, surinkęs 81 balą iš 100 galimų.

Antroje vietoje liko Vilnius (75 balai), trečiojoje - Panevėžys (63,6 balo), trečiadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

"Šių metų indekse lyderio pozicija atitenka, kaip ir daugelį metų iš eilės, Klaipėdos miestui. Jis išlieka pirmoje pozicijoje, nors žiūrint į bendrą įvertinimą, galėtume pasakyti, kad tai būtų stiprus aštuonetas, tad vietos tobulėti yra", - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo tyrimo vadovas Laurynas Rekašius.

Anot jo, savivaldybėse gerėja turto valdymo įvertinimas, savivaldybės išparduoda nenaudojamas patalpas, taip pat atsisakoma verslų, kurie nesusiję su jų funkcijomis.

Ketvirtoje vietoje liko Kaunas su 61,3 balo, penktas - Alytus (56,9 balo).

Tarp rajonų pirmąją vietą šiais metais užėmė Kauno rajonas, surinkęs 70,2 balo, po jo sekė Plungės (68 balo), Klaipėdos (65,8) ir Druskininkų (63,9) rajonai.

"Toks įvertinimas Kauno rajonui skirtas dėl gero įvertinimo administravimo srityje, efektyvaus darbo ir švietimo srities optimizavimo", - kalbėjo L.Rekašius.

Prasčiausiai šiemet įvertinti Šiauliai (34,1 balo) ir Alytaus rajonas (26,4 balo). LLRI atstovo teigimu, pastaruoju metu nerimo kelia ryškėjanti savivaldybių skolų augimo tendencija.

"Skolos kankina ne tik Vilniaus miestą, bet ir kitas savivaldybes. Tokia situacija susidarė dėl to, kad pastaraisiais metais buvo stengiamasi įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, buvo vykdomi projektai, kurie neneša investicinės grąžos, bet labiau yra kaip grožio atributas", - komentavo L.Rekašius.

Geriausi gyventojams šiemet pripažinti Klaipėda ir Plungės rajonas, investuotojams - Vilnius ir Kėdainių rajonas, valdymo prasme - Klaipėda ir Kretingos rajonas.

Savivaldybės surikiuotos pagal tai, kaip jos užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja veiklos skaidrumą. Indeksebuvo vertinamos devynios aktualiausios savivaldybių veiklos sritys - komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.

LLRI indeksą sudarė ketvirtą kartą.