135-asis gimtadienis

Istorikai iki šiol drąsiausiu tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsniu įvardija Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Tiesa, jo dalyviai po truputį grimzta į užmarštį – tik besidomintieji istorija šiandien žino, jog vienas iš sukilimo organizatorių buvo tuometis šalies premjeras Ernestas Galvanauskas.

Būtent jo vardą pasirinkęs Klaipėdos profesinio mokymo centras dar kartą atidavė duoklę šiai iškiliai asmenybei. Tiesa, neatsitiktinai.

„Prieš daugiau nei savaitę E.Galvanauskui būtų suėję 135-eri. Todėl prisimename ne tik jo gimimo metines, bet sykiu pažymime ir Klaipėdos kraštui, Mažajai Lietuvai ir visai šaliai svarbias datas“, – pastebėjo Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas.

Pažymėta, kad E.Galvanauskas vadovavo Klaipėdos uosto valdybai, buvo Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas, jo pastangomis buvo pertvarkyta Klaipėdos medžio pramonė, įkurta statybos bendrovė, aprūpinti butais lietuvių darbininkai, jis taip pat įkūrė Klaipėdos amatų mokyklą.

Tam, kad šie nuopelnai nepasimirštų, surengta istorijos žinių viktorina. Į septynias komandas susibūrę E.Galvanausko profesinio mokymo centro mokiniai ir mokytojai rungėsi dėl daugiausiai žinančiosios vardo.

Nepagrįstai užmirštas

Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė dr. Dalia Martišauskienė teigė, kad įstaigai svarbi ne tik E.Galvanausko gimimo diena. Atmintina ir, kad beveik prieš metus, gruodžio 20-ąją centrui suteiktas E.Galvanausko vardas.

Esame ta švietimo institucija, kuri pirmoji Klaipėdos mieste pasirinko iškilaus politiko, aktyvaus visuomenės veikėjo ir švietėjo pavardę.

„Esame ta švietimo institucija, kuri pirmoji Klaipėdos mieste pasirinko iškilaus politiko, aktyvaus visuomenės veikėjo ir švietėjo pavardę. Todėl visa mokyklos bendruomenė, pradedant vadovais ir baigiant mokiniais, turime tai pateisinti kasdienybėje, moksle ir kitose veiklose“, – atkreipė dėmesį direktorė.

Klausimus viktorinos dalyviams galvojęs istorijos mokytojas R.Bukavickas daug laiko nagrinėjo E.Galvanausko gyvenimą.

„Įdomu tai, kad ši asmenybė didžiąją dalį gyvenimo praleido neįtikėtinoje mūsų požiūriu vietoje – Afrikos pašonėje, Madagaskare. Lietuvos istorijos vingiai taip lėmė, kad sovietams okupavus šalį pokario metais jis buvo priverstas pasitraukti ir su šeima atsidūrė Australijoje, kur su pertraukomis gyveno apie 20 metų. Tiesa, palaidotas buvo Prancūzijoje. Tenka tik apgailestauti, kad toks didis žmogus išvyko iš Lietuvos“, – tarstelėjo pašnekovas.

Anot R.Bukavicko, E.Galvanausko asmenybė – nepagrįstai užmiršta.

„Nenoriu teigti, kad nuvertinta, bet nustumta į antrą planą. Labiau išaukštinti tie žmonės, kurie reiškėsi politiniame gyvenime, buvo labiau susiję su Lietuvai skaudžiais įvykiais. Tuo metu E.Galvanausko įdirbis iš esmės pasireiškė šalies ūkio kūrime“, – kalbėjo istorikas.

Įrengs istorinę erdvę

Viktorina padėjo atnaujinti ir sustiprinti žinias apie E.Galvanauską bei leido iš naujo pažinti visą Klaipėdos krašto istoriją.

Komisijos nutarimu, pirmąją vietą užėmė „Baltai“, antrąją – „Knygnešiai“, trečioji vieta atiteko „Karžygių“ komandai. Kitos – „Žuvėdra“, „Partizanai“, „Tautiečiai“, „Lietuvaičiai“ irgi pasirodė neprastai, tačiau iki pergalės jiems šiek tiek pritrūko.

Klaipėdos E.Galvanausko profesinio mokymo centro Gimnazijos skyriaus vedėja Palmira Jurgilienė teigė, kad tai – tik vienas iš planuojamų renginių E.Galvanausko vardui garsinti.

Maža to, jau pradėta rinkti medžiaga ir kitąmet žadama įkurti istorinę erdvę-muziejų, kuriame atsispindėtų Statybininkų mokyklos, Profesinio mokymo ir reabilitacijos centro bei abi šias įstaigas jungiančio E.Galvanausko profesinio mokymo centro istorija. 

„Nenorime pamiršti, kokia buvo mūsų pradžia. Turėsime tokią erdvę, kur visi bus paminėti. Ekspoziciją sudarys nuotraukos, knygos, įvairūs apdovanojimai ir visa tai, ką pavyks rasti mokykloje“, – užsiminė P.Jurgilienė.