Į gatvę – su karučiu

Girulių seniūnaitis Viktoras Kavolis šmaikštavo, kad tik dalis Girulių yra mieste, o kita – užribyje.

"Iki geležinkelio – kurortas, o už geležinkelio – nežinia kas. Girulių gatvėms miesto valdžia metų metais neskiria nė cento, o Tauralaukio gatvių remontui numatyta net 11,5 mln. eurų. Truputį pikta: koks mes kurortas su tokiomis gatvėmis?" – klausė Girulių seniūnaitis V.Kavolis.

Iki geležinkelio – kurortas, o už geležinkelio – nežinia kas.

Seniūnaitis aiškino, kad Šilo gatvės gyventojai raštus valdininkams rašo nuo 2007 m., o skundai nesulaukia atsako.

"Pas mus yra ne tik žvyruotų gatvių, kurias greideris palygina tik kartą per metus. Yra ir tokių, kurios skendi po vandeniu. Po smarkaus lietaus žmonės vaikšto vandens apsemta gatve, nes lietaus nuotekų nuvedimo sistemų nėra. Tam yra prieš du dešimtmečius iškastas griovys, kuris seniausiai apaugo krūmais ir medžiais", – gyventojų skundus vardijo seniūnaitis.

V.Kavolis pasakojo, kad giruliškiai patys karučiais tempia žvyrą, akmenis ir taip mėgina lyginti duobes žvyruotose gatvėse.

"Ir niekas nesikeis, kol nebus lietaus nuvedimo sistemos, o ji Giruliams nenumatoma. Štai ir atsakymas", – apgailestavo seniūnaitis.

Duobės: gyventojai kelius Giruliuose lygina karučiais atvežtais akmenimis ar žvyru. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Atsidūrė sąrašo gale

Klaipėdos savivaldybės atstovai aiškina, kad ateityje gal ir bus vertinamos galimybės įrengti lietaus nuotekų tinklus, tačiau pirmenybė teikiama tiems objektams, kurie įvardijami avarinių lietaus nuotekų tinklų sąraše.

Per metus iš šio sąrašo sutvarkomi tik du ar trys objektai.

"Avarinės būklės lietaus nuotekų tinklų daugiausia yra miesto pietinėje ir šiaurinėje dalyse daugiabučių namų rajonuose, kur didesnis gyventojų tankis. Savivaldybė laikosi principo, kad pirmiausia tvarkomi lietaus nuotekų tinklai tankiausiai apgyvendintose teritorijose ir ten, kur kyla avarinės situacijos. O Šilo, Rasytės ir Vasarotojų gatvės yra nuosavų namų rajonas. Preliminarus naujų tinklų ilgis šiame rajone būtų apie 1,4 tūkst. m. Tai pusketvirto karto viršija savivaldybės metinį rekonstruojamų tinklų ilgį", – rašoma valdininkų paaiškinime gyventojams.

Aiškėja ir tai, jog duobėtai ir vandeniu semiamai Šilo gatvei taip pat piešiamos liūdnos perspektyvos.

Vanduo: po smarkesnio lietaus Girulių gatves skandina balos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu parengtas sodininkų bendrijų kelių ir mieste esančių žvyruotų kelių ir gatvių darbų eiliškumo sąrašas.

"Šilo gatvė tame sąraše yra 11-oje vietoje, todėl eilė įtraukti į strateginį veiklos planą dar neatėjo, pirmenybė pagal minėtą tarybos sprendimą skiriama Tauralaukio gyvenamojo rajono gatvėms sutvarkyti", – paaiškino savivaldybės atstovai.

Kursis kvartalas

Girulių seniūnaitis reiškė ir daugiau pretenzijų miesto valdžiai.

"Pas mus planuojami ištisiniai miško kirtimai, kursis gyvenamųjų namų kvartalai. Tai reiškia, jog gyventojų daugės, važinės daugiau technikos. Visa tai vyks esant senajai infrastruktūrai. Keistas požiūris. Prieš metus Giruliuose gyveno 508 gyventojai, turintys balsavimo teisę. Pagal plėtros planą, Giruliuose numatyta plėtra iki 4 tūkst. gyventojų, tačiau nei prekybos centro, darželio ar mokyklos Giruliams nenumatyta", – stebėjosi seniūnaitis.

Atmintis: gyventojai norėtų ne tik išsaugoti senųjų Girulių kapinių atminimą, bet ir atkurti buvusį ežerėlį, lietuviškai vadintą Miško ežerėliu. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Dėl tokios plėtros perspektyvos V.Kavolis kelia klausimą ir dėl P.Lideikio bei Herkaus Manto gatvių sankryžos rekonstrukcijos.

"Jei šis kelio ruožas neatlaiko automobilių spūsties smarkiau pašildžius saulutei, kas dėsis, kai gyvenvietė išsiplės iki keturių tūkstančių gyventojų?" – klausė seniūnaitis.

Kapinaites užarė

Pasak V.Kavolio, ne tik patys giruliškiai jaučiasi užmiršti miesto politikų ir valdininkų. Grėsmė kyla iš atminties išnykti ir senosioms Girulių kapinaitėms.

"Net žymės nelikę, jog čia kadaise buvo kapinės. Sovietmečiu šią teritoriją pasieniečiai buvo užarę ir bulves čia augino. Anuomet buvo išlikęs tik vienas kryžius. Šiuo metu senųjų kapinių vietą žymi tik pakrypusi lentelė. Manyčiau, jog tokią vietą vertėtų rimčiau paženklinti, nes praeis dar dešimtmetis ir, kas žino, gal kas nors ir namą ant jų pasistatys", – nuogąstavo giruliškis.

Savivaldybės paveldosaugininkai įsitikinę, kad šiuo metu vertėtų daugiau dėmesio skirti centrinėje miesto dalyje esantiems saugomiems objektams, jiems rūpi Šv. Jono bažnyčios atkūrimas, jūrinio identiteto stiprinimas.

"Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo Kultūros paveldo dalies brėžinyje yra pažymėtos Girulių senosios kapinės. Tame pačiame brėžinyje yra nurodyta, kad tokioms vietoms turi būti atlikti archeologiniai tyrimai. Tokiu būdu kapinės jau bus apsaugotos nuo nepageidautino poveikio", – į gyventojų prašymą atsakė savivaldybės atstovai.

Be senųjų Girulių kapinaičių išsaugojimo, seniūnaitis kelia klausimą ir dėl buvusių Girulių miške takų ir pavėsinių, ežerėlio Waldsee (Miško) atkūrimo.

Tačiau valdininkai artėjančius trejus metus esą to net neketina nagrinėti.