Pamariui šiemet gresia ne tik potvynis, bet ir ledonešis. Specialiųjų tarnybų atstovai jo baiminasi ypač, todėl svarstoma galimybė sprogdinti Kuršių marias dengiantį ledą.
Vakar uostamiestyje vyko išvažiuojamasis Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame dėlioti paskutiniai akcentai, kaip žmones apsaugoti nuo gresiančio potvynio.
Prognozuojama, kad jis gali būti kaip 1994 metais, kai buvo beveik pasiekęs katastrofos lygį.
Tačiau šiemet kur kas labiau baiminamasi ledonešio, kuris gali būti galingas ir kaip reikiant nuniokoti teritorijas, nuversti medžių, apgadinti potvynio teritorijoje esančias sodybas.
Ledonešio grėsmė kilo todėl, kad Nemuno aukštupyje dėl praėjusią savaitę vyravusių šiltų orų jau yra prasidėjęs potvynis – upė vietomis jau užliejo kelis vietinės reikšmės kelius Pagėgių savivaldybėje.
Vanduo sparčiai teka ir į Nemuno deltą, Kuršių marias. Tačiau šios yra padengtos ledu, todėl vandens negali priimti – jis vėl užšąla ir taip storina ledo sluoksnį, kuris iki šiol jau siekė pusmetrį.
Todėl pasitarime prabilta apie galimybę Kuršių mariose sprogdinti ledą, kad marios galėtų priimti Nemunu atitekantį potvynio vandenį.
Tačiau sprendimas sprogdinti ledą nepriimtas, nes savo poziciją turi išdėstyti Aplinkos ministerija. Kuršių marių ledą jau yra nutarę sprogdinti rusai Kaliningrado srityje.
"Ledo sprogdinimas gamtai tikrai neturėtų pakenkti labiau nei nemalonumų galintis pridaryti ledonešis", – tikino Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis.
Specialistai sutarė, jog gresiančio ledonešio problemą būtina spręsti, nes jam prasidėjus bus sunku gelbėti žmones. Gelbėjimo darbams bus įmanoma naudoti tik sraigtasparnius ir laivus ant oro pagalvių.
Specialiųjų tarnybų atstovai patikino, jog visi pavojaus zonoje gyvenantys žmonės yra informuoti apie potvynį, todėl jam rengiasi – kaupia maisto, medikamentų, kitų būtinų priemonių atsargas.
Naujausi komentarai