Susidūrė sankryžoje

Palangos policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Bončkus pasakojo, kad birželio 27 d. 16.47 val. Palangoje, Žvejų ir Vytauto gatvių sankryžoje, įvyko avarija, kurioje nukentėjo nepilnametis dviratininkas, važiavęs dviračiams šioje gatvėje skirta juosta.

Jį partrenkė nuo jūros pusės važiavęs "Citroen Berlingo", vairuojamas 62 m. moters.

Dviratininkai negali trukdyti transporto priemonėms.

"Vaikinas buvo su šalmu, tikėtina, tai jį apsaugojo nuo rimtesnių sužalojimų. Paauglys tik apsibrozdino. Dviratis taip pat nėra smarkiai apgadintas. Tai verčia manyti, kad mašinos greitis nebuvo didelis. Aiškinamasi, ar dviratininkas važiavo labai greitai. Tyrimas dar vyksta", – pasakojo pareigūnas.

"Viesulo" sporto centro treneris Vaclovas Šiugždinis sakė, kad 15-mečiui paaugliui sportinis dviratis buvo duotas asmeninei treniruotei.

Pasak V.Šiugždinio, berniukas numynė toliau, nei važinėdavo su treneriu.

Daugiau eismo įvykio detalių jis pats tikėjosi išgirsti iš tyrėjo.

Partrenkė vaiką

Kitas incidentas su sportuojančiu dviratininku įvyko birželio 30 d. 12.40 val. Šventojoje, Ošupio take.

Įvykis nutiko tokioje vietoje, kuri negali būti apibūdinama kaip vien gatvė ar vien dviračių takas. Ji sutampa su dviračių taku, bet kartu šalia gyvenantiems žmonėms suteikta teisė važiuoti automobiliais.

Įvykio metu per gatvę ėjo būrys žmonių, dalis jų netilpo į pėsčiųjų perėją ir žygiavo šalia jos.

Pavojus: niūrų vakarą iš tamsos išnyrantys dviratininkų atšvaitų šviesuliai gali būti pastebėti per vėlai. (Vaizdo įrašo stop kadras)

Tuo metu dideliu greičiu atvažiavo sportiniais rūbais vilkintis dviratininkas. Jis šaukė "traukitės", bet pats sustoti nespėjo ir partrenkė ketverių metų mergytę.

Vaikas sužeistas nesmarkiai.

"Stebime vis dar aktualią tendenciją, kad sportininkai laksto pernelyg greitai ir ne toje vietoje, kur turėtų sportuoti. Jeigu jie važiuoja gatve, kur yra žmonių, privalo sulėtinti, nelėkti lyg be galvos, – kalbėjo K.Bončkus. – Sportininkams negalima uždrausti važiuoti keliais, bet, žvelgiant iš moralinės pusės, jie turėtų rinktis treniruotėms tokias vietas, kur nėra žmonių, o automobilių eismas – kuo mažesnis. Dažniausiai jų greitis yra nemažas, be to, jie staiga pasirodo lyg iš niekur."

Sportininkų nestabdo

Ne ką mažiau streso, važiuodami regiono keliais, patiria automobilių vairuotojai, kai pamato vorą dviratininkų, užėmusių visą dešiniąją eismo juostą. Ypač dažnai jie sutinkami kelyje Klaipėda–Palanga, kur vasarą eismas – itin intensyvus.

Kelių eismo taisyklėse teigiama, kad dviratininkai turi važiuoti dviračių takais. Tačiau yra išlyga, kuri teigia, kad, esant tako nelygumams ar kitiems nepatogumams, dviratininkai gali važiuoti ir važiuojamąja kelio dalimi. Būtent šia išlyga naudojasi dviračių sporto entuziastai bei profesionalai.

Kol kas nėra nustatyta, kad besitreniruojantys šalies keliuose dviračių sporto atstovai turėtų tam tikrus kelionės lapus, kuriuose būtų pažymėta, kada ir kokiu maršrutu jie gali važiuoti.

Su kelių policija savo maršruto derinti jie neprivalo, nors tai būtų didelis žingsnis visų eismo dalyvių saugumui užtikrinti. Derinant tokius maršrutus, būtų parenkami ne tiek patogesni, kiek saugesni ir mažiau judrūs keliai.

Dviračių takas, kuriuo galima iš Klaipėdos pasiekti Šventąją, yra vienintelė vieta, kur gali treniruotis nepilnamečiai, lankantys sporto mokyklą.

Mažųjų būsimų dviračių sporto profesionalų treneris V.Šiugždinis tikino į viešus kelius neleidžiantis, su jais treniruotės vyksta dviračių take pakeliui iš Klaipėdos į Palangą. Iki šio tako treneris dviračius ir vaikus turi atvežti iš sporto klubo "Viesulas" Naikupės gatvėje.

Suaugę dviratininkai per dieną nuvažiuoja nuo 100 iki 250 kilometrų, maršrutas sudaromas taip, kad susiformuotų ratas, o pačiam sportininkui kelias būtų įdomus. Tad nenuostabu klaipėdietį dviratininką pamatyti kokioje nors atokioje Žemaitijos vietoje.

Taisyklės – lanksčios

"Dviratininkai negali trukdyti transporto priemonėms. Mano galva, taisyklės dviratininkams yra pakankamai lanksčios. Labai dažnai dviratininkai net jiems skirtais takais važiuoja labai greitai, lyg nesuvokdami, kad ne kiekvienas juos gali spėti pastebėti. Gaila, kad dažnai suaugę dviratininkai, turintys ir vairuotojo pažymėjimą, važiuoja taip, lyg jiems negaliotų taisyklės. Tai labai stebina", – neslėpė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Mindaugas Džermeika / Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak kelių policijos pareigūno, sportuojantys dviratininkai treniruočių metu negali važiuoti netvarkingu būriu, turi riedėti tik ne daugiau nei du vienas šalia kito, jokiu būdu neužimti daugiau nei vienos eismo juostos.

Tokios kolonos priekyje važiuojantis automobilis, anot rekomendacijų, turėtų turėti oranžinį švyturėlį, bet tai ne įsakmus reikalavimas, o rekomendacija.

Treniruotėms griežtų taisyklių nėra, tad esama nemažai galimybių nusižengti bendrosioms taisyklėms.

Griežto reikalavimo tokiai kolonai iš paskos važiuoti trenerių automobiliui nėra.

Varžybų metu viskas būna kitaip, tada su sportininkais dirba ir kelių policininkai.

Ne greičiau už pėsčius

"Dviratininkų grupių keliuose mes nestabdome, bet vienas kitas eismo įvykis, kuriame dalyvavo besitreniruojantys dviratininkai, sukelia abejonių jų veiksmų teisėtumu ir verčia svarstyti, ar nereikėtų imtis ir sportuojančiųjų kontrolės. Bandysime bendrauti su šio sporto federacija, parengti raštą, kad galėtume suderinti sportininkų treniruotes su transporto eismu keliuose. Kol kas atsakomybė už dviračių sportą kultivuojančius asmenis tenka šio sporto federacijai", – tikino M.Džermeika.

Dabar važiuojantiesiems dviračiais gatvėse ir keliuose nėra nustatytas greičio limitas.

Tai reiškia, kad mieste ir pačiam dviratininkui yra nemenkas pavojus susižaloti.

Pėsčiųjų takuose dviračiu galima važiuoti tik kaip vaikšto žmonės – 3–7 km/val. greičiu.

M.Džermeika tikino, kad gatvėse dviratininkai privalo laikytis dešinesnės eismo juostos ir gali ja judėti kaip ir kitos transporto priemonės, laikydamiesi visų tų pačių reikalavimų kaip ir automobilių vairuotojai.

Pasipiktinimo neslepia

Automobilių vairuotojai savo nepasitenkinimą kelyje jiems trukdantiems dviratininkams reiškia įvairiais būdais.

V.Šiugždinis patikino, kad pastaruoju metu automobilių vairuotojai tampa vis drausmingesni.

Anksčiau būta atvejų, kai, aplenkę koloną, savo automobilį vyrai sustabdydavo, kai kurie grūmodavo pro langus, spausdavo garsinį signalą.

"Dažniau replikų mūsų vaikai išgirsta dviračių takuose, kai lenkia pasivažinėti išriedėjusius dviratininkus, esą čia vieta ne treniruotėms, tam esančios gatvės", – piktinosi treneris.

Jis pasakojo, kad ir Klaipėdoje yra buvęs incidentas su iš treniruotės dviračių treke važiavusiu vaiku. Liepojos gatvėje prie kelio krašto jį prispaudė automobilis. Įvykis baigėsi laimingai, vaikas nukentėjo nesmarkiai.

"Belgijoje ar Olandijoje, jei prispaudi dviratininką, tai yra baisi nuodėmė. O pas mus dviratininkai yra lyg kenkėjai, kurie visiems trukdo. Vairuotojų kultūra pamažu keičiasi, anksčiau būdavo tiesiog baisu. Bet ir sportininkų visokių pasitaiko. Ir kuo jie suaugesni, tuo sunkiau juos auklėti. Dalis jų turi vairuotojo pažymėjimą. Iš kur mes žinome, kaip jie elgiasi važiuodami iš treko. Kai pamatome kažką darančius ne taip, aišku, įspėjame", – pripažino V.Šiugždinis.

Treneris patikino, kad gatvėse ir keliuose pamačius spalvingomis, kūną aptempiančiomis aprangomis vilkintį dviratininką nebūtinai reikia galvoti, jog tai sportininkas.

"Tai gali būti tiesiog turistas. Dabar daugelis prisipirkę tokių drabužių. Mūsų aprangos pažymėtos "Klaipėdos" komandos užrašais", – nurodė treneris.

Kaimuose įkliūva girti

Kelių policininkai pastebi, kad Klaipėdoje dviračiais važinėjantys žmonės dažniau nusižengia nesilaikydami reikalavimo per perėjas pervesti dviratį, per greitai važiuoja pėsčiųjų takais ir sužaloja pėsčius žmones, kai kurie važiuoja tai gatve, tai staiga grįžta į pėsčiųjų taką, neatsargiai manevruodami.

Kita vertus, miesto dviratininkai drausmingesni – dėvi šalmus, naudojasi kitomis saugumo priemonėmis.

Mažesnių miestelių ir kaimų dviratininkai dažniausiai yra pagyvenę, daugelis jų vilki šviesą atspindinčias liemenes, stengiasi važiuoti arčiau dešiniojo kelkraščio, bet gana dažnai nutveriami neblaivūs.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policininkai ketina parengti programėlę ir per policijos "Facebook" paskyrą skleisti pamokymus dviratininkams, paaiškinant, kaip jie turėtų elgtis.

Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į nepilnamečius dviratininkus, primenant, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vaikams iki 14 metų, neprižiūrimiems suaugusiųjų, išvažiuoti į gatvę.

Jeigu jaunesni vaikai vieni važiuoja gatve, policininkai už tai jų tėvus gali nubausti. Pareigūnai šią vasarą ketina ypatingą dėmesį kreipti, ar dviratininkai dėvi šalmus, primenant, kad iki 18 m. kiekvienas dviratininkas juos privalo dėvėti.

Šviesą atspindinčias liemenes arba rūbus su šviesą atspindinčiais elementais dviratininkai privalo dėvėti važiuodami ne dviračių takais.

Statistika

Šiais metais Klaipėdos apskrityje jau užfiksuoti 595 įvairūs dviratininkų pažeidimai.

Klaipėdos apskrityje per šį laiką nukentėjo 17 dviratininkų.

Klaipėdoje per šį laiką 15 dviratininkų dalyvavo įskaitinėse avarijose, jose nukentėjo 11 dviratininkų.