Tikimybė mirti nuo pandeminio gripo komplikacijų realesnė nei laimėti Aukso puodą – žodžių į vatą nevynioja medicinos specialistai. Kai kurie medikai prognozuoja, kad ši liga dar turėtų nusinešti nuo 60 iki 80 gyvybių.

Mirė šeši ar keturi?

Kasdien ilgėjant aukų sąrašui, gripo epidemija paskelbta jau ir uostamiestyje.

Nors vakar žiniasklaidoje paviešinta, kad nuo kiaulių gripo Lietuvoje mirė šeši žmonės, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vėliau šią žinią paneigė.

Pasak SAM viceministro Artūro Skiko, oficialiai Lietuvoje skelbiamos keturios aukos: šeštadienį miręs vidutinio amžiaus panevėžietis, penktadienį Vilniaus Santariškių klinikose užgesusi 30 metų moteris, 40 metų visaginietis ir 14 metų paauglys.

A.Skikas teigė, kad vakarykštės aukos: 45 metų varėniškė ir į Kauno klinikas atvežta 40 metų pacientė mirė ne nuo kiaulių gripo. Pirmajai aukai nustatyta pneumonija ir gretutinės ligos.

Viceministras taip pat aiškino, kad padėtis Lietuvoje stabilizuojasi, tad nėra būtinybės šalyje skelbti ekstremalios situacijos.

Praėjusią savaitę patvirtinta, kad Lietuvoje – gripo epidemija.

Ir serga, ir šiaip nelanko

Žinios, kad uostamiestyje penktadienį ar savaitgalį paskelbta epidemija, buvo prasimanymas.

Tokį įsakymą Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius pasirašė tik vakar.

Direktorius neslėpė, kad prieš priimant tokį sprendimą būta daug diskusijų. Abejonių kėlė vakar sumažėjęs mokinių sergamumas.

"Apgaulingi skaičiai, nes yra daug nelankančių, bet ir nesergančių", – apie padėtį mokyklose kalbėjo A.Každailevičius.

Galės nutraukti pamokas

Paskelbus mieste gripo epidemiją, mokyklų direktoriai galės laikinai sustabdyti mokymo procesą, jei sergančių mokinių skaičius šoktelės iki 35 proc.

Gavus Švietimo skyriaus ir Visuomenės sveikatos centro pritarimą, pamokos bus nutrauktos.

Kituose miestuose, kuriuose paskelbta gripo epidemija, stabdyti ugdymo procesą siūloma, kai nelankymas viršija 20 proc.

Vadovai taip pat įpareigoti apriboti masinius renginius vaikų ugdymo įstaigose. Viešieji renginiai mieste kol kas nebus ribojami.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro duomenimis, šią savaitę sumažėjo mokyklas nelankančių vaikų.

Praėjusios savaitės pabaigoje į pamokas neatėjo trečdalis moksleivių – 31,1 proc., o pirmadienį – 21 proc.

Daugiausiai moksleivių vakar nebuvo Vydūno vidurinėje – 39,4 proc., L.Stulpino pagrindinėje – 36,2 proc. ir "Gilijos" pradinėje – 35,2 proc. mokyklose.

Į ligoninę gula šeimomis

Pasak A.Každailevičiaus, dėl suaugusiųjų sergamumo mieste problemų nėra – darbovietėse liga pakerta po du tris žmones.

Tačiau didėja ligonių skaičius Klaipėdos vaikų ligoninėje.

Šios gydymo įstaigos vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė patvirtino, kad nuo praėjusios savaitės sergančių vaikų skaičius tik auga. Vien per savaitgalį į ligoninę paguldyti 93 vaikai.

Tad iki vakarykštės popietės mažųjų ligonių skaičius siekė 170. Dalis jų išleidžiami namo, tačiau laisvas lovas tuoj užima kiti.

Pasak K.Bobianskienės, į ligoninę guldoma šeimomis. Guodžia tai, kad tarp vaikų nėra sunkių ligonių.

Vaikų ligoninei skirti papildomi 10 slaugytojų ir 6 gydytojų etatai. Vyriausioji gydytoja patikino, kad laisvų vietų, vaistų atsargų turima, darbuotojų taip pat pakanka.

Aukų dar bus?

Klaipėdos apskrities ligoninės Vidaus ligų diagnostikos vedėjas Audrius Lekštutis pastebi, kad paskelbus gripo epidemiją, apie šią ligą trūksta netendencingos informacijos.

"Vis ieškoma kaltų. Kažkodėl visame pasaulyje žmonės miršta nuo ligų, o Lietuvoje – nuo medicinos darbuotojų", – ironizavo gydytojas.

Pasak A.Lekštučio, vadovaujantis statistikos duomenimis, turime susitaikyti su tuo, kad per gripo pandemiją Lietuvoje susirgs apie 30–40 proc. gyventojų. Pikas prognozuojamas po savaitės.

Gydytojas buvo atviras – reikia susitaikyti, kad tam tikra žmonių dalis pasmerkta mirčiai.

"Baisu, bet tai tokia liga", – teigė jis.

"Jei susirgs trečdalis Lietuvos, o tai gali būti nuo 600 tūkst. iki 800 tūkst. gyventojų, tai iš jų mirs nuo 60 iki 80 žmonių. Tai objektyvūs dalykai ir jie vyksta visur, nepriklausomai nuo šalies", – aiškino pašnekovas.

Pažeidžia kvėpavimo takus

A.Lekštutis mano, kad pirmosios kiaulių gripo aukos mirė ne dėl medikų klaidų, o kilusių komplikacijų.

Dažniausiai tie žmonės žūva dėl pneumonijos – infekcinės plaučių ligos arba, kitaip sakant, kvėpavimo sistemos pakenkimo.

"Ji yra dvejopa. Gripas ir kitos virusinės ligos, pažeisdamos kvėpavimo takus, atveria kelią antrinei bakterinei infekcijai – ji okupuoja mūsų apatinius kvėpavimo takus. Prieš juos turime puikių ginklų – antibiotikų. Čia galime paieškoti netinkamo gydymo klaidų: gal ne tas antibiotikas paskirtas, gal pavėluotai", – kalbėjo medikas.

Antrinės bakterinės ligos limpa prie vyresnio amžiaus žmonių, sergančių gretutinėmis ligomis: lėtiniu bronchitu, širdies nepakankamumu, cukriniu diabetu.

Gali susirgti vaikai, turintys imunodeficitą: kraujo ligas, organizmo išsekimą.

"Kelio atgal nėra"

Pasak gydytojo, kitą kategoriją sergančiųjų būtų galima pavadinti nelaimėliais, kuriems tiesiog nepasisekė šioje gripo loterijoje – jie susirgo pirmine virusine pneumonija.

Šiai kategorijai priskiriami ligoniai, kuriems gripas iš karto pažeidė ne viršutinius kvėpavimo takus, o apatinius ir sukėlė kvėpavimo organų pažeidimus.

"Tada kelio atgal nėra. Dažniausiai toks pacientas į ligoninę pakliūna, kai ligos procesas būna pažengęs. Dėl imuninių žmogaus ypatumų virusas okupuoja organizmą. Jei tam žmogui pavyko išgyventi, taikant labai intensyvią terapiją, jis – laimės kūdikis", – aiškino vidaus ligų specialistas.

Susirgti pirmine pneumonija tikimybė yra nemaža, tęsė gydytojas. Pasak jo, didesnė tikimybė susirgti pirmine pneumonija nei laimėti Aukso puodą.

Tokiu atveju nepadės nei česnakai, nei kitos pagalbinės priemonės.

Protingas virusas

A.Lekštutį stebina ir kai kurių medicinos srityje dirbančių klerkų "nusikalbėjimai".

Pasak gydytojo, jie neskiria bakterinės ir virusinės pneumonijos, o kalba kaip apie tą patį.

Pašnekovas nesutinka ir su dažnai kartojamu teiginiu, kad vadinamasis kiaulių gripas niekuo nesiskiria nuo sezoninio.

"Gripas – labai rimta liga. Atrodo, mirtingumas nuo jos nėra didelis – vos 0,6 proc. Bet tai iš šimto susirgusiųjų", – dėstė gydytojas.

Pasak A.Lekštučio, ne visada ligą įmanoma kontroliuoti.

"Šis virusas yra žiauriai protingas. Jis mutuoja, keičiasi. Mes paskui jį nespėjame. Tad įprastai efektyvūs buvę vaistai gali jo neveikti. Šiemet turime "Relenza". O kaip bus kitais metais, neaišku. Evoliucijos požiūriu, virusų pasaulis gerokai senesnis nei mūsų ir labiau prisitaikęs nei mes", – aiškino vedėjas.

Vaistai – dar ne viskas

Ar sergančius pirmine pneumonija ligonius galima išgelbėti? A.Lekštutis atsakė teigiamai, tačiau su sąlyga, kad ligonis neignoruos savo sveikatos būklės ir nelauks, kol ji savaime pagerės.

Pasak specialisto, pats efektyviausias gydymas – pradėtas nuo pat pradžių, pajutus tipinius karščiavimo, gripo reiškinius. Neužtenka kartą išgerti vaistų dozę ir po kelių dienų ją pakartoti.

"Galime rimtai sumažinti mirčių nuo pandemijos skaičių. Bet antivirusiniai vaistai turi būti paskirti gydytojo, o antras dalykas – jie turi būti prieinami", – pabrėžė pašnekovas.

Vaistų "Tamiflu" ar "Relenzos" prieinamumą gali apsunkinti kaina. Tenka didžiulė finansinė našta, jei suserga keli šeimos nariai.

Kitose šalyse "Tamiflu" yra dar brangesnis nei Lietuvoje. Daugelyje jų šis vaistas kompensuojamas.

Nuošalesnėse Lietuvos vietovėse gyvenantys žmonės vargu ar gali jų įsigyti. Nors nuomonės dėl šito vaisto atsargų prieštaringos, bet pats gydytojas neslėpė apsirūpinęs jomis.

Galima ir apsisaugoti

A.Lekštutis akcentavo, kad efektyviam gripo gydymui labai svarbus laiko veiksnys.

Be to, gripo nereikėtų painioti su viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.

Gripas turi labai ryškius požymius: karščiavimą, raumenų, galvos skausmus, akių gleivinių paraudimą, padidėjusį odos jautrumą.

Sergant gripu nebūna slogos arba ji pasitaiko retai. Gali parausti ir skaudėti gerklė, varginti silpnas kosulys.

A.Lekštutis paaiškino, kad nuo oro lašeliniu būdu sklindančio viruso galima apsisaugoti: dažnai plauti rankas, stengtis neliesti veido.

Atsargesni turėtų būti važinėjantys viešuoju transportu, daugiau būnantys gausesnėse žmonių susibūrimo vietose.

Jei namuose serga vienas žmogus, nebūtinai turi užsikrėsti visi. Reikėtų vėdinti patalpas, užsidėti medicininę kaukę ir plauti rankas.

Ligonis turi naudotis atskirais indais ir stalo įrankiais.