Klaipėdiečiai džiaugiasi vasarą galėdami maitinti mieste gyvenančias gulbių šeimynas, tačiau taip joms tik pakenkiama, nes prijaukinti paukščiai pamiršta rudenį išskristi į šiltuosius kraštus.

Paukščių maitinti nereikia

Pasak Ventės ornitologijos stoties ornitologo Vytauto Jusio, vasarą maitinamos gulbės tikrai liks žiemoti Lietuvoje, nes jos praranda instinktą išskristi, o žiemą prišąla prie vandens. „Seniau gulbės nuskrisdavo į Daniją ar Olandiją, o dabar jos pasilieka Lietuvoje arba išskrenda į Lenkiją“, – tvirtino ornitologas.

„Maitinti paukščius šiltuoju metų laiku kategoriškai draudžiama, nes maisto gulbėms pakanka“, – perspėjo Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis. Jis taip pat pridūrė, jog žmonės daro labai didelę klaidą maitindami paukščius vasarą, nes maitinti juos galima tik šaltuoju metų laiku, kai užšąla vandens telkiniai ir kai paukščiams tikrai reikia maisto.

Pripratintas gulbes žmonės žiemą pamiršta – tuomet tenka kviesti gelbėtojus. „Vargšės gulbės – kai jos prišąla letenomis ant plono ledo, neįmanoma paimti“, – prisiminė V.Gustaitis. Pasak Aplinkos apsaugos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, gulbių gelbėti nereikia, jos turėtų kelias dienas pabadauti, po to jos pačios iškeliaus į įprastas žiemavietes.

Teko amputuoti sparnus

Klaipėdoje gulbės taip priprato prie žmonių, jog galima pamatyti šių paukščių šeimynas, drąsiai einančias per gatvę arba pritūpusias pailsėti kiemuose. S.Paltanavičiaus teigimu, pastaruosius du dešimtmečius pastebima, kad gulbės iš didžiųjų ežerų kraustosi į mažesnius, todėl sparčiai didėja gulbių skaičius miestuose. Pasak V.Gustaičio, Lietuvoje neretai gulbę galima sutikti prie gyvenamųjų pastatų ar ant šaligatvio, nes dažnai žmonės stabteli ir jas lesina. „Gulbės, pripratusios prie žmonių, tampa tarsi naminėmis antimis“, – teigė V.Jusys.

Pasak ornitologo, uostamiesčio gyventojus labai sunku atpratinti nuo šio įpročio. Žmonės kaip maitino, taip ir maitins gulbes. V.Gustaičio teigimu, gulbės eina į gatvę, nes taip joms lengviau gauti maisto. „Kam joms ieškoti pačioms, nardyti, kai su šypsena žmogus ištiesia ranką ir duoda jai maisto“, – tvirtino V.Gustaitis.

Dar viena problema, su kuria susiduria Gyvūnų globėjų asociacija, – gulbės, įsipainiojusios žvejybinėje įrangoje. Pasak V.Gustaičio, pasitaikė labai daug tokių atvejų, kai gulbės pasismaugė ant valo, sparnus teko amputuoti. „Dažnai žmonės palieka žvejybinę įrangą, į kurią įsipainioja gulbių sparnai, o kabliukai sužaloja joms kaklus“, – tvirtino V.Gustaitis.

Gali būti ir pavojingos

V.Jusio teigimu, jauniklių susilaukusios gulbės gali būti pavojingos aplinkiniams. „Vaikams prie gulbių šeimynų nepatartina eiti, nes jos skaudžiai pliekia sparnais, jos savo vaikus įstengia apginti netgi nuo lapių“, – perspėjo ornitologas. V.Gustaičio teigimu, gulbių patinai būna agresyvūs tik tuo atveju, kai žmonės bando su ja eiti į kontaktą. „Gulbinas dažnai puola ginti savo šeimą, jeigu žmogus bando ją pabaidyti ar su ja nusifotografuoti“, – tikino V.Gustaitis.

Šiuo metu Lietuvoje peri apie 1200 porų.