Gydytojai kardiologai: didelis stresas gali būti pražūtingas

  • Teksto dydis:

16 kartą išsiruošusi į tradicinį dviračių žygį Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų bendruomenė paminėjo Pasaulinę širdies dieną. Šiemet didelis dėmesys skirtas širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančiam stresui. Prie medikų prisijungę klaipėdiečiai įsitikino, kad sportas, judesys ir gera draugija padeda įveikti ir valdyti stresą.

Stresas – paplitęs reiškinys

Pasaulinė širdies diena kasmet minima rugsėjo 29-ąją. Šiemet medikai nutarė daugiau dėmesio skirti širdies ir kraujotakos sistemą niokojančiam stresui, kurio pastaruoju metu aplink mus yra itin daug.

Nuolatinė konkurencija darbe, visuomenėje, politinės ir ekonominės krizės bei šiuo metu šalia mūsų vykstantis karas – nuolatinis streso šaltinis.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės II kardiologijos skyriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė, gydytoja kardiologė Rūta Raugelienė pastebi, kad stresu dažniausiai skundžiasi darbingo amžiaus žmonės nuo 30 iki 60 metų, dažniau – moterys. Neigiamas streso poveikis dažnai pasireiškia širdies ir kraujagyslių sistemai būdingais funkciniais arba vadinamaisiais psichosomatiniais sutrikimais, kai pacientas skundžiasi skausmais širdies plote, jaučia dusulį, permušimus, dažną pulsą, nuolatinį nuovargį. Kartais prireikia atlikti ne vieną tyrimą, norint paneigti, kad nėra somatinės ligos.

Po pandemijos pacientų su tokiais nusiskundimais ypač pagausėjo, kai kuriems persirgusiems COVID-19 infekcija pasireiškia ilgalaikis pokovidinis sindromas: nuovargis, dusulys, paūmėja lėtinės ligos, galvos svaigimas, širdies ploto skausmai. Nėra lengva atskirti, ar tai pokovodinis sindromas, ar streso sukelti funkciniai organizmo pokyčiai.

Pavyzdys: kardiologė Rūta Raugelienė gydytojos chalatą iškeitusi į sporto aprangą rodo pavyzdį, kad nuo širdies ligų gydo ne tik tabletės. Klaipėdos jūrininkų ligoninės nuotr.

Padidina infarkto ir insulto riziką

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus gydytojas kardiologas Paulius Orda paaiškino, jog streso metu gerokai padaugėja uždegiminių ląstelių, kurios gali paskatinti kraujagyslių įtrūkimą dėl juose susikaupusio cholesterolio ir taip sukelti miokardo infarktą arba insultą. Stresas didina cholesterolio koncentraciją, kraujospūdį, pulsą, deguonies suvartojimą kūne, todėl jau sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis didelis stresas gali būti pražūtingas. Tokiems pacientams būtinas teisingai parinktas savalaikis gydymas.

Remiantis žurnalo „Nature Reviews“ duomenimis, tiek darbe, tiek namuose patiriamas stresas nuo 1,1 iki 1,6 karto didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar patirti insultą. Tyrimuose, vertinusiuose ūminį stresą, pastebėta, jog per pirmąją parą po labai artimo žmogaus netekties ūmaus miokardo infarkto išsivystymo tikimybė padidėjo net 21 kartą.

Lėtinis stresas sukelia mažesnį neigiamą poveikį, tačiau vyrų patiriamas lėtinis stresas darbe tikimybę susirgti ankstyva širdies ir kraujagyslių liga padidina iki 1,5 karto.

Pastangos: kasdieninis fizinis aktyvumas, gebėjimas valdyti stresą, darbo, poilsio ir miego režimas bei taisyklinga mityba – dažnam yra veiksmingiausi vaistai nuo širdies ligų. Klaipėdos jūrininkų ligoninės nuotr.

Kuo naudingas stresas?

Tiesa, stresas turi ir teigiamų pusių, jeigu jis nėra nuolatinis. Tuomet stresas mobilizuoja jėgas, suteikia adrenalino, suaktyvina.

P.Orda prisiminė tyrimą apie naudingą streso poveikį. Tyrimo dalyviai buvo padalinti į dvi grupes: vieni buvo izoliuoti nuo bet kokių streso dirgiklių, o kiti gyveno įprastą gyvenimą. Tyrimą teko nutraukti anksčiau laiko, nes pastebėta, kad gyvenusieji be streso bei izoliuoti tyrimo dalyviai praranda gebėjimą adaptuotis visuomenėje.

Yra būdų, kaip padėti sau

„Stresą valdyti taip pat yra darbas, kurį ne visi nori dirbti. Nėra tabletės, kurią išgėrus situacija pasikeistų“, – atkreipia dėmesį Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų skyriaus gydytoja kardiologė Gintarė Martinkutė.

Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei padėti sau, reikia ir pradėti nuo savęs. Pirmiausia – pripažinti, jog patiri stresą, ir išmokti jį valdyti.

Šiandien – Pasaulinė širdies diena.

Natūraliai tai gali būti sunku padaryti, nes dėl didelio gyvenimo tempo, inercijos darbe, įsisukame į ritmą, darome vienus darbus po kitų, todėl po darbo pereiti į ramesnę būseną yra sunku. Savęs sulėtinimas reikalauja sąmoningų pastangų. Reikalingas ne tik tinkamas darbo ir poilsio, miego režimas, subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, bet ir sistemingesnių priemonių taikymas, kurios padėtų organizmui atsigauti po streso ir palaikyti sveiką pusiausvyrą tarp įtempto ritmo ir atsipalaidavimo.

Moksliniais tyrimais įrodyta, jog autogeninės treniruotės, meditacija, raumenų tempimo ir atpalaidavimo, tam tikri kvėpavimo pratimai, joga bei individualizuota psichologinė pagalba efektyviai padeda mažinti stresą.

„Fizinis aktyvumas naudingas ne tik kūnui, bet ir mintims. Užtenka elementaraus pasivaikščiojimo, plaukimo ar kitokio pagal galimybes pritaikyto fizinio aktyvumo, tačiau kasdien tam reikia rasti nors pusvalandį“, – reziumavo R.Raugelienė.

Stresą maldė žygiu, pratimais ir koše

Medikų kasdienybė taip pat nėra lengva: be nuolatinio nerimo dėl pacientų sveikatos, gydymo taktikų, didelių darbo krūvių, nuolatinio mokymosi ir tobulėjimo, jiems tenka sugerti neigiamas pacientų, jų artimųjų emocijas ir, nepaisant visko, suteikti kvalifikuotą bei profesionalią pagalbą.

Kasdieninis stresas čia beveik neišvengiamas. Todėl norėdami paraginti kitus gyventi aktyviai Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai ir patys visada noriai išsiruošia į tradicinį dviračių žygį, skirtą Pasaulinei širdies dienai. Šiųmetis jų maršrutas driekėsi per mišką iki Karklės, kur visų laukė atsipalaidavimo, streso valdymo praktikos ir puodas skanios bei sveikos košės.

Tad į žygį kartu su šeimos nariais, draugais, kaimynais susirinkę medikai patyrė, kad sportas, judesys ir gera kompanija yra puikiausi vaistai nuo streso.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių