Apsauga ir finansai
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko į bendrą pasitarimą sukviesti uostamiesčio gydymo įstaigų vadovai bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento atstovai aptarė susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19, teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Būtent pastarasis klausimas kelia daug gyventojų aistrų.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio teigimu, šiuo metu jo vadovaujamoje įstaigoje yra gydomi devyni COVID-19 sergantys žmonės. Vieno jų – užsieniečio – būklė labai sunki, jam specialia įranga ventiliuojami plaučiai.
Tiesa, ligoninėje vis dar laikomos 98 vadinamosios rezervinės lovos, skirtos koronavirusu sergantiems žmonėms.
Apžvelgdamas situaciją, V. Janušonis išskyrė keletą svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria planines ir skubias paslaugas atnaujinančios ir teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos.
Vienas svarbiausių dalykų – būtinybė apsaugoti darbuotojus ir pacientus nuo užsikrėtimo virusu. Siekiant užkirsti kelią jam plisti, tyrimai atliekami į ligoninę guldomiems pacientams, laikomasi visų saugos reikalavimų. Tačiau pripažįstama, kad tai padaryti, kai paslaugų teikiama vis daugiau, nėra paprasta.
Būtinosios asmens apsaugos priemonės kiekvieną parą tūkstančiais tuština ligoninių kišenes.
Pasak V. Janušonio, per parą jo vadovaujamoje įstaigoje sunaudojama apsauginių priemonių už 20 tūkst. eurų. O vien liepą ligoninės neteko po maždaug 200 tūkst. eurų.
Dėl griežtų sanitarinių reikalavimų ambulatorinei konsultacijai, įskaitant ir po jos privalomą patalpų paruošimą kitam pacientui, turi būti skiriama apie 40 min. laiko.
"Tos 40 min. yra 2–3 kartus daugiau laiko nei prieš karantiną", – sakė V. Janušonis.
Anot jo, siūloma ilginti gydytojų darbo laiką, kad būtų galima konsultuoti daugiau žmonių, tačiau tam nėra sąlygų, nes, atslinkus pandemijai ir perorganizavus medikų darbą, kai kurios patalpos virto persirengimo kambariais.
Be to, norint konsultuoti ilgiau, reikia ir daugiau darbuotojų, ir papildomų finansų.
Problemas sprendžia
Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė akcentavo, kad paslaugų prieinamumo klausimas žmonėms yra skaudžiausias, nes juos liečia asmeniškai.
"Tiek pirminės grandies, tiek konsultacinių, tiek stacionarių paslaugų krūviai yra pasiekti tokie, kokius nustatė sveikatos apsaugos ministras. Bet pirminėje grandyje, įskaitant ir nuotolines konsultacijas, pacientų aptarnavimas net viršija tuos procentus. Pavyzdžiui, šią liepą, palyginti su pernai liepos mėnesiu, kai kurios įstaigos paslaugų suteikė 130 proc.", – aiškino R. Perminienė.
Anot jos, įstaigos stengiasi spręsti ir gyventojus piktinančią problemą, kai nepavyksta prisiskambinti į įstaigas – pradėjo dirbti daugiau žmonių, kai kur įdiegta perskambinimo į praleistus skambučius funkcija ir pan.
Laukia daugiau darbo
Pasitarime nemažai dėmesio skirta mobiliojo patikros punkto ir Karščiavimo klinikos darbui.
Punkto darbą koordinuojanti Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė sakė, kad mobiliajame patikros punkte vasarą kiek sumenkęs darbo krūvis rugpjūtį vėl ėmė augti.
Augančių pacientų srautų tikimybė, atėjus gripo sezonui, įžvelgiama ir Karščiavimo klinikoje.
Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Saulius Dabravalskis aiškino, kad nuo liepos klinika dirba po dvi dienas per savaitę, tačiau, išaugus poreikiui, gali imti veikti ir didesniu pajėgumu.
Tiesa, šiuo metu yra panaikintas galimų Karščiavimo klinikos pacientų amžiaus cenzas, tai reiškia, kad konsultacijų čia galės būti siunčiami įvairaus amžiaus žmonės.
"Ligų sezono metu gali tekti dirbti kur kas daugiau. Gripas ir rudens sezonas artėja – faktas", – sakė S. Dabravalskis.
Naujausi komentarai