Vandens turizmo perspektyvos Klaipėdoje kol kas blankios. Pramoginės išvykos į jūrą verslininkams neapsimoka, o keleiviams – per brangu.

Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje vakar pristatyti galimi nauji vandens turizmo maršrutai. Paaiškėjo, kad vienintelis realus pasiplaukiojimas Klaipėdoje Kuršių mariomis – nuo molo iki Kiaulės Nugaros.

Akivaizdu, jog gyvenimas prie vandens negarantuoja vandens pramogų. Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje pabrėžta, kad egzistuoja 4 kryptys, kuriomis būtų galima vystyti vandens turizmą. Tai – kelionė jūra nuo Klaipėdos Palangos tilto link, per Kuršių marias į Smiltynę, pasiplaukiojimas po uosto akvatoriją ir plaukimas aukštyn Danės upe nuo žiočių iki Tauralaukio.

"Plaukti tuo Danės maršrutu ir stebėti šabakštynus niekam neįdomu, reikia sukurti infrastruktūrą", – įsitikinęs Lietuvos saugios laivybos administracijos vadovas Evaldas Zacharevičius.

Plaukimai jūra Palangos tilto link nėra labai saugūs. Jie priklauso nuo bangavimo, todėl yra labai reti. Teigiama, kad plaukiant Kuršių mariomis Nidos link, nėra apžvalginio maršruto, be to, nėra prieplaukų. Priplaukimas prie kranto ne tam skirtose vietose nacionalinio parko teritorijoje gresia 300 litų bauda.

Todėl telieka vienintelė reali kryptis – mažaisiais laiveliais nuo uosto molo plaukti iki Kiaulės Nugaros. Nors esą populiarūs būtų ir maršrutai jūra į Šventąją, Liepoją ar net Saremo salą, tačiau nėra laivų, kurie galėtų jais plaukti.

Klaipėdoje keleivinių laivų, įregistruotų jūriniame registre, nėra. Yra laivas "Venus", bet jis įregistruotas vidaus vandenų registre, nes taip yra pigiau. Tad juo į jūrą galima plukdyti ne daugiau kaip 12 keleivių, o tai esą neapsimoka, nes vienos valandos kelionės kaina siekia 1000 litų, o laivas pritaikytas 200 keleivių.